Vyrų nevaisingumas itin dažnai diagnozuojamas Centrinėje ir Rytų Europoje – apie 8–12 proc. čia gyvenančių vyrų yra nevaisingi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad per 30 metų spermos kokybės rodikliai Europoje sumažėjo du kartus, dėl to netgi buvo koreguotos rekomenduojamos spermos rodiklių normos.
Plačiau apie vyrų nevaisingumo priežastis, diagnostiką bei gydymą pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas urologas Ruslanas Baltrimavičius.
Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys
Pasak patyrusio specialisto, neigiamą įtaką vyro vaisingumui gali turėti bendra sveikatos būklė, genetinės mutacijos, reprodukcinės sistemos sutrikimai, vyrų vidinių lytinių organų uždegiminės ir gretutinės ligos, gyvenimo būdas, aplinka.
Nuolatinis stresas, miego trūkumas ir emocinė įtampa gali sukelti hormoninio fono sutrikimus. Vaisingumo blogėjimo priežastis tyrę mokslininkai iškėlė hipotezę, jog vyrų vaisingumo problemai didelę įtaką turi buitinių cheminių medžiagų, veikiančių panašiai kaip hormonai, daugėjimas aplinkoje.
Įvairios medžiagos ir procesai, su kuriais susiduriame kasdien – tabakas, alkoholis, buitinė chemija, radiacija (nešiojamasis kompiuteris, televizorius, UV), pesticidai, sunkieji metalai, ozonas ir kt. – lemia padidėjusį laisvųjų radikalų kiekį organizme, prisidedantį prie pablogėjusio vyrų vaisingumo.
Vis dažniau kalbama, kad spermos kokybės pablogėjimui gali turėti ir netinkamas sauskelnių naudojimas berniukams kūdikystėje.
„Dar viena problema yra tai, jog poros nori susilaukti vaikų vis vyresniame amžiuje. Tačiau nuo 35 metų spermos kiekis ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų – kinta tipinė spermatozoidų morfologija, nuo 55 metų – daugėja DNR struktūrinių pokyčių ir anomalinių spermatozoidų, o nuo 60 metų – spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę. Vyro amžius taip pat didina genetiškai perduodamų ligų riziką“, – įspėja R. Baltrimavičius.
Gydytojas įvardina du azoospermijos (spermatozoidų nebuvimo spermoje) tipus. Obstrukcinė azoospermija dažniausiai yra susijusi su sėklos latakų pralaidumo sutrikimais dėl įgimtų anomalijų arba dažniau dėl infekcijos ar traumos.
Neobstrukcinio nevaisingumo priežastis – spermatogenezės sutrikimai, kuriuos nulemia hipofizės ligos (hormonų trūkumas), genetinės anomalijos, imunologiniai veiksniai, varikocelė (išsiplėtusios sėklidžių venos), kriptohizmas, traumos, navikai, sėklidžių susisukimas, ankstesni sėklidžių uždegimai (infekcinė liga „kiaulytė“), vaistų poveikis, kenksmingi aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, chemospindulinis gydymas.
Pasak specialisto, kartais negalėjimo pastoti priežastimi būna ir partnerių nesuderinamumas.
Vyrų nevaisingumo diagnostika
R. Baltrimavičius pabrėžia, kad nors nevaisingumo gydymo metodai nuolat tobulėja, norint paskirti efektyvų gydymą, pirmiausia būtina tiksliai išsiaiškinti vyro nevaisingumo priežastis. Ištyrimas įprastai pradedamas atliekant spermogramos tyrimą, leidžiantį įvertinti kiekybinius ir kokybinius sėklos parametrus.
Šis tyrimas padeda išsiaiškinti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Gydytojas sako, kad norint gauti itin tikslius rezultatus, spermogramą rekomenduojama atlikti du kartus su 3 savaičių pertrauka.
Remiantis spermos analizės rezultatais, gali būti diagnozuotos šios būklės:
- Normospermija (ejakuliatas yra normalių kiekybinių, judrumo ir morfologijos parametrų);
- Astenozoospermija (reikšmingas spermatozoidų judrumo sumažėjimas);
- Teratozoospermija (spermatozoidų morfologijos arba išsivystimo pokyčiai);
- Oligozoospermija (labai maža spermatozoidų koncentracija);
- Nekrospermija (ejakuliate nėra gyvų spermatozoidų);
- Kriptospermija (ejakuliate yra atskirų judrių spermatozoidų);
- Piospermija (padidėjęs leukocitų skaičius dėl uždegiminio proceso);
- Azoospermija (ejakuliate visai nėra spermatozoidų). Šis sutrikimas nustatomas net 10-15 proc. nevaisingų vyrų.
Vėliau seka gydytojo urologo apžiūra ir konsultacija, kurios metu vertinama vyro anamnezė ir galimi anatomijos nukrypimai nuo normos.
Taip pat gali būti atliekama lytinių organų echoskopija, padedanti įvertinti sėklidžių išsivystymo lygį ir pajėgumą, diagnozuoti arba atmesti įvairias patologijas – cistas, sėklidžių navikus, uždegimus. Siekiant nustatyti, ar nėra indikacijų operaciniam gydymui, tyrimo metu įvertinamas ir sėklidžių venų išsiplėtimas (varikocelė), apžiūrima prostata ir sėklinės pūslelės.
Prireikus atliekami laboratoriniai tyrimai. Dažniausiai jie pasitelkiami, siekiant įvertinti vyro hormonus ( testosteronas , FSH, LH, estradiolis ir kt.) ar ieškant lėtinės lytinių organų infekcijos (šlapimo PGR dėl lytiškai plintančių ligų, uretros tepinėlis, spermos, prostatos sekreto pasėlis).
Kaip jau minėta, didelę neigiamą įtaką spermos kokybei, funkcijai ir vientisumui turi oksidacinio streso sukelta pažaida. Su ja susiję net 25-40 proc. vyrų nevaisingumo atvejų.
Todėl norint užtikrinti tinkamą ir efektyvų gydymą svarbu atlikti ne tik įprastą spermogramą, bet ir itin tiksliai oksidacinę pažaidą spermoje padedantį įvertinti tyrimą MIOXSYS. Metabolizmo metu susidaro laisvieji radikalai, kurie veikia spermatogenezę.
Jeigu spermatozoidų DNR fragmentacija padidėjusi, viena iš priežasčių gali būti reaktyvusis deguonis (angl. reaktive oxygen spiecies - ROS). Reaktyvusis deguonis pažeidžia ląstelių branduolius, kuriuose yra genetinė informacija, t. y. DNR.
Spermatozoidų DNR fragmentacijos testas padeda išsiaiškinti, ar yra galimybė natūraliai apvaisinti kiaušialąstę, ar persileidimo priežastis yra vyro veiksnys. Jis parodo, kokia dalis spermatozoidų turi fragmentuotą DNR (kai DNR nutrukusi abiejose arba vienoje DNR spiralėje). Jeigu nutrūkimas paveikia genus, reikalingus embriono vystymuisi ir implantavimuisi, embrionas gali žūti.
Fruktozės koncentracijos ejakuliate testas leidžia nustatyti hormonų ir sėklinių pūslelių sutrikimus. Fruktozė, suteikianti energijos spermatozoidų judrumui, gyvybingumui, spermos susiformavimui ir vystymuisi, susidaro sėklinėse pūslelėse androgenams patekus į spermą. Hormonų sutrikimai arba sėklinių pūslelių funkciniai sutrikimai lemia fruktozės sumažėjimą.
Biocheminis spermos tyrimas – funkcinis testas (HBA testas), padeda įvertinti spermos brandumą ir galimybę natūraliai apvaisinti kiaušialąstę. „Tai padaryti gali tik subrendę spermatozoidai, ant galvutės turintys specialius receptorius, kurie padeda rasti kiaušialąstę ir prie jos prisitvirtinti. Prie kiaušialąstės prisitvirtinę spermatozoidai ištirpdo kiaušialąstės apvalkalą, kad prasiskverbtų į vidų ir ją apvaisintų. Tuo tarpu nesubrendę spermatozoidai kiaušialąstės apvaisinti negali“, – aiškina gydytojas.
Naujas ir unikalus reprodukcinės genetikos tyrimo metodas yra HLA tipavimas. HLA (angl. Human Leukocyte Antigen) yra žmogaus leukocitų arba audinių suderinamumo antigenas. Visose žmogaus organizmo ląstelėse yra baltymų – antigenų.
HLA antigenai organizmui reikalingi svetimų ląstelių (bakterijų, virusų, vėžinių ląstelių, bet kokios donoro medžiagos, kt.) atpažinimui ir savo ląstelių bei audinių identifikavimui. Jie atlieka apsauginę organizmo funkciją. Patekę į organizmą žmogaus leukocitų antigenai sukelia imuninį atsaką, sunaikinantį svetimas ląsteles.
Nevaisingumo priežasčių diagnostikai taip pat gali būti atliekama Y chromosomų genetinė analizė ir tyrimas, parodantis, ar azoospermija nėra obstrukcinė.
Nerandant spermatozoidų ejakulete pasitelkiamas TESA tyrimas, kurio metu, ieškant spermatogenezės ženklų seklidėse, aspiruojami jų audiniai. Vėliau šis testas gali pasitarnauti pagalbiniam apvaisinimui.
Kaip gydomas vyrų nevaisingumas
Nevaisingumo gydymas priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių. Pasak gydytojo, pasitelkus šiuolaikinius tyrimus daugelį nevaisingumo priežasčių galima diagnozuoti, bet iki 30 procentų atvejų priežastys yra nežinomos.
Jeigu nustatoma priežastis – infekcijos, varikocelė, hormoniniai nukrypimai – skiriamas antibakterinis, operacinis ar hormoninis gydymas. Jeigu organizme padidėjusi oksidacinė pažaida, skiriami antioksidantai, efektyviai koreguojantys spermogramos kokybinius, o kartais ir kiekybinius parametrus, pateikiamos gyvenimo būdo pokyčių rekomendacijos.
Esant neaiškios kilmės sprematogenezės pakitimams, sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, partnerių amžių ir kitus veiksnius. Esant nedideliems nukrypimams, kartais porai pakanka taikyti minimalias korekcijas.
Kitais atvejais – esant dideliems pakitimams spermogramoje, kai vyras vyresnio amžiaus, ilgesnė nevaisingumo trukmė ir kt. – taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su šiuolaikinėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis (intrauterinine inseminacija (IUI), in vitro fertilizacija ( IVF), intracitoplazmine spermatozoido injekcija (ICSI) ir kt.). Atsiradus pagalbinio apvaisinimo metodams, vyrų nevaisingumo gydyme įvyko perversmas.
„Tobulėjant medicinai, šiuo metu absoliutaus, nepagydomo vyrų nevaisingumo atvejų liko nedaug. Netgi kai spermoje nėra spermatozoidų, galima jų gauti iš sėklidės aspiracijos TESA /PESA metodu arba atliekant sėklidžių biopsiją TESE metodu, ir panaudoti pagalbiniam apvaisinimui“, – teigia R. Baltrimavičius.
Kada kreiptis į vaisingumo specialistą ir kodėl nereikėtų delsti
R. Baltrimavičius pabrėžia, kad nevaisingumas yra ne tik vyro ar moters, o abiejų - poros - problema. Visais atvejais, kai tik porai iškila abejonių dėl galimų vaisingumo sutrikimų, reikėtų kreiptis į specialistą konsultacijai ir ištyrimui.
Gydytojas sako, kad į vaisingumo specialistus pora turėtų kreiptis, jeigu, gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nevartojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris nepastoja per vienerius metus.
Jeigu moteris yra vyresnė nei 36 metų ar yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti nulemti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, praeityje buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas ir pan., ištyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti dar anksčiau – nereikėtų laukti ilgiau nei pusmetį.
„Kartais tam, kad pasiekti laukiamo efektą, pakanka taikyti minimalias korekcijas – atsisakyti žalingų įpročių ar skirti antioksidacines priemones. Vyrams ypač nederėtų delsti siekiant sėkmingo natūralaus apvaisinimo, nes prasidėję neigiami organizmo procesai bėgant laikui progresuoja ir dar labiau blogina spermatogenezę.
Uždelstais atvejais neretai lieka tik pagalbinio apvaisinimo pasirinkimas, o sunkiais klinikiniais atvejais pagalbinio apvaisinimo sėkmės procentas žymiai sumažėja“, – įspėja gydytojas.
Kaip pagerinti savo vaisingumą ir sumažinti nevaisingumo priežasčių riziką
R. Baltrimavičiaus teigimu, dalis vyrų gali efektyviai pagerinti savo spermos kokybę tiesiog pradėję sveikiau gyventi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyrų spermos kokybę prastina rūkymas, reguliarus ir ilgalaikis anabolinių steroidų ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas, antsvoris ir dėl jo dažnai kalti nejudrus gyvenimo būdas bei netinkama mityba.
„Taip pat reikėtų stengtis mažinti stresą, emocinę įtampą, užtikrinti kokybišką miegą, minimalizuoti lytinių infekcijų riziką, anksčiau planuoti šeimą.
Labai svarbus ir reguliarus lytinis aktyvumas – didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius be jokių nenatūralių pertraukų kas 2–3 dienas. Visi šie, atrodo, elementarūs dalykai, ženkliai pagerina vyro vaisingumą ir sumažina nevaisingumo riziką“, – sako gydytojas.
Baigdamas pokalbį, poras, negalinčias susilaukti vaikų, R. Baltrimavičius skatina nenuleisti rankų, kreiptis į specialistus ir ieškoti priežasčių, nes medicinos technologijos sparčiai tobulėja ir šiandien galima efektyviai padėti net tiems, kuriems anksčiau to padaryti nepavykdavo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą