Artūras Drungilas

Artūras Drungilas: „Netekęs darbo jautiesi nereikalingas“

(17)

Šiemet nuo vasario 1 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje nebedirba Artūras Drungilas, pastaruoju metu ėjęs rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigas. Po daugiau nei 20 metų, išdirbtų valstybės įmonėje, jis atleistas generalinio direktoriaus Algio Latako sprendimu. Su bedarbiu tapusiu valstybės tarnautoju kalbamės apie tai, kas dirbant direkcijoje buvo įdomiausia, apie naujo darbo paieškas ir baimę priimti į darbą biurokratą.

„Kas susiję su mumis, pirmaisiais atleistaisiais iš darbo Uosto direkcijoje, galiu pasakyti tik tiek, kad toks yra jos vadovo matymas, kaip esant dabartinei situacijai dirbti patiriant mažiau išlaidų“, - „Vakarų ekspresui“ teigė A. Drungilas.

Ar jūs dabar esate bedarbis, ar jau susiradote kitą darbą?

Taip, esu bedarbis, ieškausi darbo. Pasiūlymų turiu, bet nenoriu skubėti. Žadame išvažiuoti paslidinėti su šeima, kad viskas nusistovėtų, kad šiek tiek nurimtų emocijos. Ant karštųjų nenoriu nieko daryti. Grįžęs priimsiu sprendimą. Negaliu sėdėti namuose, noriu jau iš karto eiti į kitą darbą. Važiuoju nuraminti jaudulį dėl ateities, o tada ramiai nuspręsiu, ką darysiu toliau.

Anksčiau buvau pasiėmęs porą dienų darbo paieškai. Darbo kodeksas leidžia tokį dalyką: kai žinai, kad būsi ateistas, darbdavys gali duoti tau per mėnesį porą dienų tam reikalui. Važinėjau į tuos pokalbius, bet pajutau, kad man trūksta veiksmo namuose. Daug dirbus, kai nebereikia eiti į darbą, labai savotiška savijauta: jautiesi nereikalingas.

Jaučiate nuoskaudą, kad buvote atleistas?

Reikia suprasti, kad situacija uoste yra pasikeitusi. Kovidas irgi savo padarė. Trečiadienis Uosto direkcijoje yra nuotolinio darbo diena. Visi darbuotojai, išskyrus vadovus, dirba iš namų. Automatiškai mažesnis poreikis prižiūrėti patalpas.

Pastatas - ne prabangos dalykas

Uosto direkcija atleidžia apie 20 darbuotojų, bet neatsisako administracijos pastato, kuris turėtų tapti miesto puošmena, „Memelio miesto“ teritorijoje statybos? Kaip tai vertinate?

Vieną statys, kitą parduos. Tai nėra prabangos dalykas. Apskaičiuota, kad, norint dabartinį administracijos pastatą, kuris yra labai prastos energinės kategorijos, padaryti energiniu atžvilgiu efektyvų, reikėtų sumokėti gana daug pinigų. Neprisimenu, kiek tiksliai, bet panašiai tiek, kiek pastatyti naują pastatą.

Nemanau, kad tas sprendimas yra labai prastas. Jis priimtas tada, kai situacija buvo visiškai kitokia, kai turėjome augančią apyvartą ir klestintį uostą. Mano manymu, esant dabartinei situacijai reikėtų gerokai pagalvoti, ar traukiantis apyvartai verta tai daryti. Nebent ekonominis efektas būtų didelis pardavus dabartinį pastatą ir pigiau eksploatuojant naują. Kadangi Uosto direkcijos valdyba leido daryti naujo administracinio pastato projektą, vargu ar paskui nuspręs jo nestatyti.

PASTATAS. Artūras Drungilas nemano, kad sprendimas, priimtas tada, kai situacija uoste buvo visiškai kitokia, parduoti šį pastatą ir statyti naują, buvo prastas.

PASTATAS. Artūras Drungilas nemano, kad sprendimas, priimtas tada, kai situacija uoste buvo visiškai kitokia, parduoti šį pastatą ir statyti naują, buvo prastas.

Ar naujojo pastato projektas jau pradėtas rengti?

Dar ne. Konkursas įvyko, bet laimėtojo nėra, nes kaina už projektą buvo gerokai didesnė nei buvo numatyta mūsų konkursinėje medžiagoje. Bet pastato projektas eina kartu su krantinės „Memelio mieste“ rekonstrukcijos projektu. Krantinę vis tiek reikės rekonstruoti. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl valdyba patvirtino tą projektą.

„Verslo nebijau“

Ar jau susitaikėte su tokiu iššūkiu savo gyvenime kaip atleidimas iš darbo?

Manau, jis bus man į naudą. Nors aš visiškai nesigailiu ir džiaugiuosi, kad mano gyvenimas taip susidėliojo, kad tiek ilgai buvau naudingas uostui, Uosto direkcijai, valstybei. Manau, dabar geras momentas išeiti. Gal galėjau tai padaryti anksčiau, prieš kokius penkerius metus. Pernelyg ilgai buvau vienoje darbovietėje. Dabar atsirado intriga išbandyti save kitur.

Dėl pandemijos aktyvios rinkodaros situacija smarkiai pasikeitė.

Dėl įvairių apribojimų nebėra gyvų kontaktų su partneriais, su jais bendraujama nuotoliniu būdu. Viskas persikėlė į elektroninę erdvę. Anksčiau būdavo daug veiksmo, daug kelionių, svečių, buvo vykdomi įvairūs Europos Sąjungos finansuojami projektai.

Kai šitaip keičiasi situacija, galvoju, kad man tas atleidimas į naudą. Jeigu apyvarta uoste trauksis, darbo bus mažiau.

O kokio darbo jūs ieškote? Ar susijusio su uostu?

Verslo nebijau. Esu dirbęs keliuose darbuose verslo sferoje, manau, iš tų įmonių, kuriose dirbau, gaučiau geras rekomendacijas, nes kartu pasiekėme neblogų rezultatų. Dabar, turėdamas tiek patirties, galėčiau daug padaryti ir verslo įmonėms. Nemėgstu būti be darbo ir ilgai be jo nesėdėsiu.

Ar nesvajojate pradėti savo verslą?

Esu turėjęs ir savo verslą, UAB. Mes su partneriu turėjome 16 darbuotojų, išvystėme verslą, o paskui aš pardaviau savo dalį partneriui.

Ar jums nepatiko privatus verslas?

Patiko. Žinoma, galima eiti ir į savo verslą, bet man dabar paprasčiau būtų dirbti samdomą darbą, nes verslui sukurti ir jam įsibėgėti, kad jis duotų grąžą, reikia nemažai laiko. O aš turiu tris vaikus, vyriausioji dukra pradėjo studijuoti. Už jos mokslą nereikia mokėti, gavo valstybės finansuojamą vietą, nes gerai mokėsi, bet vis tiek kainuoja pragyvenimas, reikia duoti pinigų asmeninėms išlaidoms. Auga dar du vaikai - 14 ir 12 metų, ir juos reikia aprūpinti.

Nemanau, kad turiu prabangą kurti naujus verslus.

 ĮVYKIS. Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas prie į Klaipėdos uostą atplaukusio didžiausio 400 metrų ilgio laivo konteinervežio „MSC Ingy“.

 ĮVYKIS. Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas prie į Klaipėdos uostą atplaukusio didžiausio 400 metrų ilgio laivo konteinervežio „MSC Ingy“.

Dirbo su šešiais vadovais

Uosto direkcijos generaliniai direktoriai keitėsi, o jūs vis likdavote savo poste. Kaip jums tai pavykdavo?

Kai dirbi valstybei ir dirbi sąžiningai, neturi baimės, kad tave kažkas gali kuo nors apkaltinti. Visi vadovai buvo skirtingi, iš pradžių lengva nebuvo. O vėliau susidirbdavome, įgydavau pasitikėjimą.

Nė apie vieną jų negalėčiau pasakyti nieko blogo, apie Algį Lataką taip pat.

Jis - protingas, darbštus žmogus, turintis savo matymą.

Pradėjau dirbti su Valentinu Greičiūnu. Paskui dvejus metus mokiausi Malmės mieste (Švedija), baigiau uosto valdymo magistrantūrą. Grįžau, kai Uosto direkcijai vadovavo Kęstutis Bartkevičius. Jį pakeitė Sigitas Dobilinskas, paskui atėjo Eugenijus Gentvilas, kurį pakeitė Arvydas Vaitkus, o jį - Algis Latakas. Teko dirbti su šešiais generaliniais direktoriais.

TERMINALAS. Artūrui Drungilui teko prisidėti prie konteinerių terminalo atsiradimo LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

TERMINALAS. Artūrui Drungilui teko prisidėti prie konteinerių terminalo atsiradimo LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

Įsimintini dalykai

Kokius reikšmingesnius etapus per tuos darbo metus Uosto direkcijoje išskirtumėte? Kas jums labiausiai įsiminė?

Konteinerių terminalas bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“ atsirado ne be mano ir Roberto Valantiejaus pagalbos. Mes tada dirbome Uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriuje. Buvau ką tik grįžęs po magistrantūros mokslų Malmėje. Gavome „Smeltės“ paraišką rekonstruoti krantines pritaikant jas krauti žemės ūkio produktus. Man atrodė, kad ta vieta „Smeltėje“ labiau tinkama konteinerių terminalui. Man pritarė ir Robertas. Šalia buvo suplanuota statyti ro-ro terminalą, mes įsivaizdavome, kad Baltijos prospektas gali tapti centriniu įvažiavimu į uostą.

Kai bankai patvirtino „Smeltei“ naują viziją, mano iniciatyva kartu su vokiečių įmone parengėme Baltijos pr. trijų sankryžų rekonstrukcijos projektą - padarėme jas dviejų lygių sankryžomis. Vokiečių įmonė mums padėjo parengti paraišką, nes 2004-2005-aisiais mes buvome ką tik įstoję į Europos Sąjungą, nemokėjome rengti paraiškų. Ir mes gavome ES kofinansavimą tų trijų sankryžų projektams parengti.

Išmokęs iš vokiečių vėliau pats parengiau vieną paraišką dėl Klaipėdos uosto plėtros studijos ir teikiau Europos Komisijai.

Pats nuvežiau į paštą, užantspaudavau ir gavau pusės milijono eurų kofinansavimą. Kiti vokiečiai, ne tie, kuriuos minėjau, laimėjo konkursą ir rengė tą studiją.

Tie etapai man buvo įdomūs ir įsimintini. Dar vienas, irgi įsimintinas, visai nesenas. Mes su koncerno „Achemos grupė“ vadovais važiavome į laivybos kompanijos „Stena Line“ centrinį biurą Geteborge (Švedija) tartis dėl naujai pastatyto Centrinio Klaipėdos terminalo įdarbinimo ir naujos laivybos linijos atėjimo į Klaipėdą. „Stena Line“ tada pasirinko ne mus, o Liepoją, Ventspilį.

Bet už tai po kurio laiko mums pavyko prisikalbinti laivybos kompanija „TT-Line“ ir su ja sudarėme sutartį. Dviese su Martynu Armonaičiu skridome į Hamburgą ir restorane pasiskirstėme darbus, kas ką padarys, kad nauja keltų linija ateitų į Klaipėdą. Ir 2018 metais vasarą per džiazo festivalį į mūsų uostą atplaukė pirmas šios kompanijos keltas. Iš pradžių kursavo vienas keltas šeštadieniais naktį, t. y. kartą per savaitę, o dabar jos laivai plaukia 4-5 kartus per savaitę. Kompanijos atstovai labai džiaugiasi, kad pasirinko Klaipėdą.

LINIJA. Buvęs Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius rūpinosi tuo, kad į Klaipėdos uostą plauktų naujos laivybos kompanijos laivai.

LINIJA. Buvęs Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius rūpinosi tuo, kad į Klaipėdos uostą plauktų naujos laivybos kompanijos laivai.

Laiko biurokratais

Jeigu ne ta pandemija, ne geopolitinė situacija, Klaipėdos uostui, galima sakyti, viskas puikiai sekėsi.

Buvo įdomių įvairių projektų ir su kruiziniais laivais, turėjome ir diskusijų, ir įvairių derybų dėl uosto rinkliavų, derėjomės ir su konteinerinėmis linijomis. Mano darbas buvo įdomus ir, manau, naudingas, nes visą laiką uosto apyvarta ir mūsų pajamos augo. Gali auginti apyvartą, o pajamų - ne. Mums pavykdavo nenusipiginti. Buvo daug įdomių momentų.

Suprantama, be geros komandos nieko nepadarysi. Turėjau gerą komandą tiek rinkodaros srityje, tiek Bendrajame skyriuje. Gerai susikalbėdavome su strategais, ekonomistais. Jos branduolys yra išlikęs. Viskas būtų buvę gerai, jei ne tie faktoriai, kurie ne nuo mūsų priklauso - geopolitiniai dalykai.

 

Ar su jūsų atleidimu irgi yra susiję geopolitiniai dalykai?

Ir jie, nes man gerokai sumažėjo darbo: Rytų pusėje nebeliko kontaktų. Gavome nurodymą iš Užsienio reikalų ministerijos riboti kontaktus su asmenimis iš Baltarusijos. Ši šalis riboja mūsų tranzitą, ir su Rusija ne patys geriausi santykiai.

Partnerystė Rytuose dabar yra smarkiai apribota. O mūsų uosto apyvartos, kad ir kaip būtų, 40 proc. sudaro tranzitiniai kroviniai, ir visi jie iš Rytų. O su Vakarais kontaktai irgi sumažėjo dėl pandemijos. Darbo apimtys smarkiai krito, natūralu, kad vadovas mato galimybę dirbti naudodamas mažesnius kaštus darbuotojų atlyginimams.

Ar tiesa, kad ir patys žmonės išeina iš Uosto direkcijos?

Yra ir tokių, kurie susiranda geresnį darbą, ir dėl to vyksta darbuotojų kaita Uosto direkcijoje, ne tik todėl, kad sumažėjo darbų apimtys. Šiandien situacija keisti darbą yra palanki.

Ar iš tikrųjų Uosto direkcijoje atlyginimai yra labai geri, kaip įsivaizduoja žmonės? Kokie jie yra, palyginti su privačiu sektoriumi?

Dabar ieškodamas darbo susiduriu ir su atlyginimo klausimu. Vadovų atlyginimas Uosto direkcijoje tikrai nėra mažas. Jis yra sudarytas iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pastaroji priklauso nuo rezultatų. Iki šiol jie buvo geri. Visko gali būti, kad ateityje atlyginimas mažės 60 proc. Jeigu taip nutiktų, tada nežinau, kaip reikėtų išlaikyti stiprią komandą. Būtų didelis iššūkis, nes verslas tikrai „sumedžiotų“ direkcijos darbuotojus.

Dabar, kai vaikštau į darbo pokalbius, pastebėjau, kad Uosto direkcijoje dirbantiems žmonėms iškyla problema, kad jie vertinami kaip biurokratai, nes ateina iš valstybės įmonės.

Verslas galvoja, kad mes čia tik popieriukus kilnojame ir nieko daugiau nemokame.

Nors iš tikrųjų Uosto direkcijoje žmonės dirba daug, yra darbštūs, tikri profesionalai, didžioji dalis turi aukštąjį išsilavinimą. Verslininkai neturėtų jų bijoti, galėtų juos testuoti ir tikrai nenusiviltų.

Faktai

A. Drungilas Uosto direkcijoje dirbo nuo 1998 metų.

Pradėjo nuo inžinieriaus.

2002 metais buvo išėjęs trejus metus padirbėti privačiame versle, yra ėjęs ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas.

Į Uosto direkciją grįžo 2005 metų rudenį, kai buvo pakviestas eiti rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigas.

Vitos JUREVIČIENĖS, Egidijaus JANKAUSKO, „TT-Line“ nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder