Derybos dėl infrastruktūros Klaipėdos uoste: verslas laukia sprendimų, direkcija žada vertinti galimybes

Ilgametės diskusijos dėl geležinkelio

Pasak A. Tumos, geležinkelio atšakos klausimas keliamas daugiau nei dešimtmetį. Per tą laiką buvo rengiami planai, vykdytos procedūros, valstybė iš privačių savininkų, išleisdama milijonus eurų, išpirko nekilnojamąjį turtą geležinkelio įvedimui bei inicijavo pastatų griovimo procesą, tačiau realūs darbai taip ir nepradėti.

„Gautame atsakyme iš direkcijos dėl geležinkelio nutiesimo nurodoma, kad jis galėtų būti įrengtas, tačiau tik tuo atveju, jei įmonė prisiimtų įsipareigojimą mokėti papildomą metinį mokestį. Tai yra uosto infrastruktūra, todėl direkcijos tiesioginė ir įpareigojanti pareiga rūpintis uosto infrastruktūra“, – sako A. Tuma.

Anot verslininko, dabartinė situacija kelia neaiškumų, nes iš įmonės tikimasi finansinių įsipareigojimų už infrastruktūrą, kuri tradiciškai laikoma viešąja.

Jo teigimu, pasiūlytas modelis, pagal kurį terminalas turėtų įsipareigoti mokėti apie 300 tūkst. eurų per metus už būsimą infrastruktūrą, nustebino.

Pagal specialųjį planą geležinkelio infrastruktūra turėjo būti gerinama tiek kitiems šalia esantiems terminalams, tiek nutiesiama atšaka į „Kamineros" krovinių terminalą – vienintelį uoste, kuris iki šiol neturi geležinkelio.

Be to, direkcija pabrėžė, kad tai nėra galutinė suma, o laikotarpis, kada projektas galėtų būti įgyvendintas, taip pat nėra aiškus.

A. Tuma teigia, kad neskiriant šių investicijų daromas ir neigiamas poveikis aplinkai. Nesant privažiuojamojo geležinkelio, krovinius tenka vežti kelių transportu, todėl didėja tarša. Klaipėdos gyventojai jau dabar skundžiasi dėl didelių transporto srautų Sukilėlių (S. Smiltelės g.) gatvėje, nors ši problema galėjo būti išspręsta nutiesus geležinkelio atšaką.

„Per metus atvežama šimtai tūkstančių tonų krovinių – viskas vyksta keliais. Geležinkelis leistų sumažinti transporto srautus ir taršą“, – teigia jis.

Verslininkas tokį modelį lygina su situacija, kai vienai iš uoste veikiančių krovos įmonių būtų nustatytas papildomas metinis mokestis už privažiuojamuosius kelius, kai kitos įmonės tokio mokesčio nemoka. Be to, šis mokestis nėra susietas su įmonės pajamomis ar krovinių kiekiu, todėl,  jo teigimu, iškraipo konkurenciją.

 „Neturime atsakymo, iš kur kilo ir kokiais teisės aktais remiantis teikiamas toks reikalavimas vieninteliam mūsų terminalui. Direkcija savo konferencijose ir informaciniuose kanaluose kalba apie milijardines investicijas į uosto plėtrą, tačiau mūsų terminalo infrastruktūros poreikiai ignoruojami ir nėra matomi artimiausiuose planuose. Kyla natūralus klausimas – kodėl?“ - klausia A. Tuma.

Krantinių gylio problema

Kitas svarbus klausimas – krantinių gylis. „Kamineros" krovinių terminale jis siekia 9,5 ir 10,3 metro, nors kitose uosto krovos įmonėse gylis jau 14–15 metrų.

Verslininko teigimu, tai riboja veiklos galimybes ir konkurencingumą. Jis tikisi, kad kartu su geležinkelio projektu bus sprendžiamas ir krantinių rekonstrukcijos klausimas, tačiau kol kas aiškių planų nėra.

A. Tuma taip pat kritiškai vertina uosto direkcijos investicijų kryptis. Jo teigimu, dalis lėšų nukreipiama į projektus kituose regionuose – pavyzdžiui, Jurbarke, ar planuojamus sprendimus Šakių rajone, Gedgaudiškyje, kur žadama investuoti ne vieną milijoną eurų.

„Pinigai surenkami iš Klaipėdos krovos kompanijų veiklos mokesčių ir rinkliavų, o investuojami kitur“, – sako jis, pridurdamas, kad tuo metu esamiems uosto naudotojams tenka ilgus metus laukti infrastruktūros gerinimo.

Direkcija: sprendimai – pagal kriterijus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas "Vakarų ekspresui" teigė, kad terminalo poreikiai yra žinomi ir vertinami.

„Uosto direkcijai yra žinomi "Kamineros" krovinių terminalo poreikiai ir lūkesčiai, susiję su uosto infrastruktūra. Vertinant situaciją rinkoje ir bendrovės siekį efektyvinti veiklą, šie poreikiai yra suprantami, todėl esame atviri diskusijoms ir galimų sprendimų paieškoms“, – komentuoja A. Latakas.

Anot jo, šiuo metu vyksta bendravimas su įmone, vertinamos techninės ir finansinės galimybės, taip pat pateikiama informacija apie galimus įsipareigojimus.

„Sprendimus dėl investicijų į uosto infrastruktūrą priimame skaidriai, vadovaudamiesi nustatytais kriterijais“, – pabrėžia direkcijos vadovas.

Kol kas lieka neatsakyta, kada galėtų būti priimti konkretūs sprendimai dėl geležinkelio atšakos ir krantinių rekonstrukcijos. Aišku viena – dialogas tarp verslo ir uosto direkcijos vyksta, tačiau interesų suderinimas gali pareikalauti laiko.

Tuo metu A. Tuma tikisi, kad prioritetas bus skiriamas jau veikiančios infrastruktūros stiprinimui, aplinkosaugos gerinimui ir racionaliam investicijų nukreipimui, o ne tik naujiems projektams kituose regionuose. Jis viliasi, kad pirmiausia bus sprendžiamos esamos problemos uoste, o tik vėliau svarstomos investicijos svetur.