LAIVAS. „Regina Seaways“, galinti paimti 2,3 km krovinio, plaukioti tarp Prancūzijos ir Airijos pradėjo 2021 metais. Redakcijos archyvo nuotr.

Laivas „Regina Seaways“ atlaikė uraganinį vėją

(1)

Danijos kompanijos DFDS lietuviškosios AB „DFDS Seaways“, esančios Klaipėdoje, keltas „Regina Seaways“ bent jau praėjusį antradienį dar nekursavo jam įprastu maršrutu. Po to, kai jis Airijos jūroje susigrūmė su uraganiniu vėju, buvo remontuojamas ir laukė klasifikacinės bendrovės laikino leidimo plaukti. Laimė, nei įgula, nei keleiviai, nei krovinys nenukentėjo.

„DFDS Seaways“ viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys paaiškino, kad visi bendrovės keltai, taip pat ir vykstantys iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) bei Karlshamną (Švedija), prognozuojant labai stiprų vėją neplaukia, jų reisai atidedami. Jo teigimu, „Regina Seaways“ į cikloną pateko todėl, kad prognozės nerodė tokios audros.

Keltas „Regina Seaways“, kuriame Lietuvos vėliava ir mūsų šalies įgula, anksčiau plaukiojo iš Klaipėdos į Kylį, paskui į Karlshamną, o dabar kursuoja Atlanto vandenyne tarp Prancūzijos ir Airijos. Tąkart, kai pateko į uraganą, jis plaukė iš Airijos Roslero uosto į Prancūzijos Diunkerko uostą. Bangų aukštis jūroje buvo 6-7 metrai, vėjo greitis - 35 m/s, gūsiais iki 45 m/s. Žmonės, kurie tuo metu buvo laive, buvo gerokai išsigandę.

Pasak V. Klumbio, labai pasisekė, kad esant tokioms oro sąlygoms laivas plaukė prieš bangą. Jis pasiekė Diunkerką, ten buvo apžiūrėtas, padarė dar vieną reisą ir tada Prancūzijos uoste jam buvo atlikti tam tikri remonto darbai, pašalinti kai kurie uraganinio vėjo padaryti defektai. Praėjusį antradienį jis dar laukė Diunkerke klasifikacinės bendrovės patvirtinimo, kad gali laikinai dirbti. V. Klumbio teigimu, vėliau „Regina Seaways“ turės būti pastatyta į doką nuodugnesnei apžiūrai.

DFDS atstovas pasakojo, kad panašus atvejis buvo nutikęs prieš 10-13 metų, kai „Victoria Seaways“ pateko į didelę audrą. Tąkart net buvo išdaužtas priekinis tiltelio langas.

Laivybos sąlygos sudėtingos

"Airijos jūra yra žymiai sunkesnė navigacijos atžvilgiu. Iš esmės ji atvira ir susijungia su vandenynu. Ja plaukioti kur kas sudėtingiau, nes ir oro sąlygos būna nuožmesnės, o Baltijos jūra yra uždara.

Jūroje laivai turi vykdyti tam tikrus reikalavimus. Jeigu prognozė būtų rodžiusi, kad bus toks didelis vėjas ir bangavimas, kapitonas tikrai nebūtų priėmęs sprendimo plaukti. Ir pas mus Baltijos jūroje, kai būna didelės audros, reisai atšaukiami ar vėlinami. Stebima prognozė ir ieškoma „lango“, kada laivas galėtų išplaukti. Jeigu kapitonai mato, kad nespės praplaukti ramesnio koridoriaus, tada jie koreguoja išvykimo laiką", - sakė V. Klumbys.

„Reginos Seaways“ antrasis kapitonas Žygintas Gineitis (ne tas, kuris pateko į uraganą) yra pasakojęs, koks sudėtingas šio laivo, kuris plaukia visą parą, maršrutas.

„Plauki Atlanto vandenynu, audros, laivo lingavimas, potvyniai ir atoslūgiai, srovės, gerokai didesnis laivybos intensyvumas, švartuotis sunkiau prie krantinės esant srovėms, sudėtingesnis įplaukimas į uostus, išplaukimai. Audros prasidės lapkritį“, - pasakojo jis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder