Prašo leidimo skolintis ir užsimena, kad „Independence“ gali tapti nereikalingas

Prašo leidimo skolintis ir užsimena, kad „Independence“ gali tapti nereikalingas

Penktadienį Seime svarstant „Klaipėdos naftos“ planus skolintis šimtus milijonų eurų suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivui-saugyklai išpirkti ir nuomai restruktūrizuoti, pasigirdo nuomonė, kad Seimo nariai yra šantažuojami pritarti siūlomiems projektams. Priešingu atveju jiems esą bus suversta kaltė, kad dujos, kaip žadėta, nuo kitų metų nepigs.

Seime energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pristatė ne tik paskolų planus, bet ir scenarijų, kad SGD terminalas po 2024 m. taps nebereikalingas ir bus paleistas plaukioti po pasaulio vandenynus kaip dujovežis.

Net ir tokiu atveju, ministro nuomone, SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ galėtų kasmet uždirbti iki 50 mln. eurų pajamų, iš kurių būtų mokama paskola su palūkanomis Šiaurės investicijų bankui.

Ministras penktadienį Seimo Ekonomikos komiteto nariams aiškino, kodėl būtina skubiai pritarti 300 mln. eurų paskolai su valstybės garantija SGD laivui-saugyklai išpirkti ir nuomai ateinančius 25 metus restruktūrizuoti.

Kasmet mokėtų po 100 tūkst. „paskolai rezervuoti“

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje Ž. Vaičiūnas aiškino, kad skubėti reikia dėl to, jog nuo sausio 1 d. dujų kaina dėl rinkos priežasčių ir SGD dedamosios galėtų mažėti visiems vartotojams – tiek buitiniams, tiek pramonės, tiek šilumos gamintojams.

„Turime dvi paskolas. Jau yra priimti sprendimai Šiaurės investicijų banke. Viena paskola būtų kaštų optimizavimui arba dabartinės dedamosios perkėlimui į ateitį (nes dabar dujų vartotojai moka 3 kartus daugiau, negu mokėtų už dedamąją po 2024 m.). Antroji paskola skirta terminalo išpirkimui.

Šios paskolos yra susijusios. Įmonėje korporatyviniai sprendimai yra taip sudėlioti, kad negalima priimti sprendimo dėl vienos paskolos, nepriėmus sprendimo dėl kitos. Kad paskolas būtų galima panaudoti, reikalinga valstybės garantija“, – kodėl Seimas turėtų skubos tvarka pritarti siūlomiems sprendimams, aiškino ministras.

Seimas lapkričio 28 d. bendru sutarimu po pateikimo sutiko dar šioje Seimo sesijoje svarstyti nutarimą „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“.

Seimui pritarus būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui dėl AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos paskolos iki 25 metų laikotarpiui už šio banko nustatytą palūkanų normą investicijų projektui „Suskystintų gamtinių dujų terminalo išpirkimas“ finansuoti.

Iki 134,1 mln. eurų paskolos valstybė prisiimtų 135,5 mln. eurų sumos garantinius įsipareigojimus dėl paskolos ir palūkanų mokėjimo, gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansuoti 2020–2044 m.

Iki 158,4 mln. eurų paskolos valstybė prisiimtų garantinius įsipareigojimus dėl iki 160 mln. eurų paskolos ir palūkanų mokėjimo, plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimui finansuoti.

Taip pat būtų išduota valstybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, naudai Lietuvoje veikiančio banko 20 mln. eurų dydžio banko garantija, kuri užtikrins palūkanų mokėjimą paskolos lengvatiniu 2020–2024 m. laikotarpiu.

„Pirmoji paskola būtų aktyvuojama nuo Naujųjų metų, antroji būtų aktyvuojama vėliau, bet kadangi šiuo metu turime geras šios paskolos sąlygas, kiekvienais metais iki 2024 m. turėtume mokėti paskolos rezervavimo mokestį, kuris siekia 100 tūkst. eurų per metus“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Ministras pabrėžė, kad yra išsiderėta iki 1 proc. palūkanų norma su valstybės garantija visam paskolos laikotarpiui, kai komerciniuose bankuose be valstybės garantijos, optimistiniu vertinimu, palūkanų norma siektų 4,5 proc. „Paskolos laikotarpiui tokiu atveju palūkanos būtų iki 50 mln. eurų didesnės“, – tikino ministras.

Ž. Vaičiūnas taip pat akcentavo galimybę gauti visą paskolą SGD terminalo išpirkimui. „Nė vienas komercinis bankas tikrai nebeduos paskolos 100 proc. Galima kalbėti apie 20–30 proc. Šiuo atveju mes gauname visą paskolą. Tai reiškia, kad nebereikia naudoti įmonės vidinių išteklių ar valstybės pajamų“, – teigė ministras.

Ž. Vaičiūnas eilinį kartą pasisakė ir dėl terminalo naudos. „Be abejo, kad tai iki šiol davė energetinio saugumo elementą Lietuvai ir regionui. Taip pat užtikrino konkurencingas dujų kainas. Jeigu lygintume dabartinę situaciją, Suomija už dujas moka maždaug 50–57 proc. brangiau nei Lietuva. Lietuvos dujų vartotojai šiemet sumokės 700 mln. eurų. Jeigu užimtume Suomijos padėtį, sumokėtume 1 mlrd. eurų, t. y. maždaug 300 mln. eurų didesnė suma“, – skaičiavo ministras.

Ž. Vaičiūno nuomone, dėl terminalo laimi transporto sektorius, energijos iš dujų gamintojai.

Jeigu Seimas pritartų siūlomiems projektams, ministro žodžiais, SGD dedamoji ir būtinojo tiekimo sąnaudos nuo Naujųjų metų sumažėtų 26 mln. eurų nuo dabartinės 87 mln. eurų metinių terminalo išlaikymo sąnaudų.

„Tokio sprendimo priėmimas leidžia įmonei geriau pasiruošti terminalo operavimui po 2024 m. Jeigu yra aiški nuosavybė ir vizija, įmonė jau dabar galėtų komplektuotis ir ruoštis terminalo operavimui“, – kalbėjo ministras.

Nutylėjo tikrąsias rizikas, bet užsiminė, kad laivas gali išplaukti

Ž. Vaičiūnas paminėjo ir tam tikras rizikas, kurias esą taip pat reikėtų įvertinti. Esminė rizika būtų politinė. Iki šiol trys vyriausybės nuosekliai dirbo, kad užtikrintų terminalo veikimą. „Todėl tai turi būti daroma toliau“, – sakė ministras.

Kita rizika, pasak ministro, – komercinė. Mat Lietuvoje prognozuojamas dujų vartojimo mažėjimas: „Jeigu vartojimas kristų ženkliai, 20–30 proc., net tik Lietuvoje, bet ir regione, ir jeigu tas kritimas būtų staigus.“

Vis dėlto Ž. Vaičiūnas tikino, kad tokio mažėjimo neprognozuojama. Esą kuo Lietuva sparčiau pereis prie žaliosios energetikos, tuo daugiau reikės ir dujų.

Nepriklausomi energetikos ekspertai, priešingai nei ministras, prognozuoja, kad dujų vartojimas artimiausiais metais Lietuvoje gali drastiškai mažėti. O viena didžiausių rizikų – kad daugiau kaip pusė visų dujų Lietuvoje suvartoja viena įmonė – Jonavos trąšų gamykla „Achema“.

Tačiau „Klaipėdos naftos“ užsakymu atlikto dujų rinkos tyrimo ekspertai net nepaklausė „Achemos“ ir nenagrinėjo trąšų rinkos perspektyvos.

Ministras Seimo narius tikino, kad rizikos yra minimalios. „Skaičiuojant rizikas ir netgi darant prielaidą, kad Lietuvoje terminalas tampa nebereikalingas, pavyzdžiui, dėl kažkokių radikalių pasikeitimų (dujų poreikio sumažėjimo – aut. past.), jeigu jis nebėra reikalingas regione kaip dujų tiekimo alternatyva ir jeigu net nėra sprendimų dėl bendros nuosavybės (nuomos), tuomet šis terminalas gali sėkmingai veikti pasaulinėse rinkose kaip dujovežis ir kaštų prasme kartu su optimizavimu jo metinė kaina po 24 metų būtų 38 mln. eurų (iki 2044 metų – aut. past.).

Vien paleidus šį laivą turint jį nuosavybėje kaip dujovežį galima susirinkti nuo 28 mln. iki 50 mln. eurų kasmet. Kitaip tariant, žinia yra tokia: jeigu terminalas tampa nebereikalingas, jis kaip dujovežis atperka visus kaštus“, – šviesią terminalo ateitį vaizdavo Ž. Vaičiūnas.

Greitai lekiantis nesustabdomas buldozeris 

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas klausė ministro, kodėl dvi paskolos – „Independence“ išpirkti ir laivo-saugyklos sąnaudoms optimizuoti – negali būti imamos atskirai. Į šį klausimą Ž. Vaičiūnas rišliai atsakyti nesugebėjo.

Atsakyti bandė „Klaipėdos naftos“ vadovas Arūnas Molis. „Ir viena, ir kita paskola pradedamos atiduoti po 2025 m. ir atidavinėjamos iki 2044. Tam, kad grąžintume paskolas, reikia turėti pajamų.

Tai jeigu mes imame pirmą paskolą mokėjimų restruktūrizavimui, pradedame ją grąžinti nuo 2025 m. ir baigiame 2044-aisiais, įmonė turi būti tikra, kad bus gaunamos ir pajamos. Reiškia, kad laivas ir terminalas turi būti. Tai reiškia, kad priimdami sprendimą dėl tarifo dedamosios restruktūrizavimo kartu turime nuspręsti ir dėl laivo nupirkimo paskolos“, – kalbėjo A. Molis.

Jis pabrėžė, kad galvoti apie „Independence“ išpirkimą įmonė negali tol, kol neužsitikrino finansavimo.

E. Gentvilą „Klaipėdos naftos“ vadovo išvedžiojimai gerokai papiktino. „Kadangi jūs patys nusprendėte, kad pirmoji paskola mokėjimams restruktūrizuoti bus iki 2044 m., patys tampate įkaitais. Nes reikia tada užsitikrinti ir pajamas nuo 2024 iki 2044 m. Taigi, ne objektyvios priežastys, o jūsų apsisprendimai tuos dalykus lemia“, – sakė Seimo narys.

E. Gentvilą papiktino ir procedūriniai dalykai bei nepaprasta siūlomo nutarimo priėmimo skuba. Projektas, pasak jo, Seime pristatytas pateikimo stadijoje lapkričio 28 d. Po pateikimo projektui balsų dauguma pritarta.

„Priimti privalome iki šių metų pabaigos. Realiai Seimo sesija suplanuota iki gruodžio 23 d. ir ne ilgiau. O šiaip planuojama paskutinė Seimo posėdžio diena gruodžio 20-oji su pratęsimu sausį.

Bet sausis jums netinka. Taigi realiai Seimui paliktos trys savaitės svarstyti šį projektą, kuris yra stambiausias projektas su valstybės garantija mūsų kadencijoje. Ir net praėjusioje kadencijoje tokio masto projekto, atrodo, nebuvo. Tai stebina“, – prisipažino E. Gentvilas, rengiantis Ekonomikos komiteto išvadą šiuo klausimu.

Pasak jo, nei Seimo nariai, nei Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, nei Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius nebuvo supažindinami su derybų dėl paskolos suteikimo eiga.

„Nei komitetas, nei komisija nebuvo informuojami apie derybų eigą. Seimo Ekonomikos komitetas nėra ir dabar gavęs dokumentų, parodančių, ar tai optimali kaina, optimalios sumos. Padaryti galutines išvadas, kad paskola imama tinkamu būdu, tinkamomis sąlygomis, aš, kaip išvadų rengėjas, negaliu“, – sakė E. Gentvilas.

Jis stebėjosi ir tuo, kad antroji paskola bus imama tik po trejų metų, o Seimui duodama laiko jai pritarti vos trys savaitės.

„Tai yra Seimo narių prievartavimas, ir jeigu jūs, valstybės tarnautojai ir valstybinės monopolinės įmonės pareigūnai manote, kad šitaip galite elgtis su Seimu, tai supraskite, kad šitaip atskirais atvejais galite susilaukti ir atvirkštinio efekto“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis pasigedo, kad Energetikos ministerija iki šiol nepateikė ilgalaikės dujų poreikio Lietuvoje ir rinkose studijos bei bankų skolinimo sąlygų per artimiausius penkerius metus.   

Dujos pigs, jeigu Seimas pasiduos „Klaipėdos naftos“ diktatui

Seimo narį nustebino ir tai, kad tą pačią lapkričio 28 d., kai Seimui buvo pateiktas projektas dėl „Klaipėdos naftos“ paskolų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) savo puslapyje išplatino pranešimą, kaip kitais metais keisis dujų kaina.

„Tiesa, tik kintamoji dalis, pastovioji dalis vartotojams nesikeičia. Atrodytų, viskas neblogai. Tas pats paskelbta ir visai visuomenei, informuoti ir visi dujų vartotojai. Net ir fiziniai asmenys, naudojantys šildymui dujas, gavo pranešimus, kaip kitąmet mažės dujų kainos kintamoji dalis. Džiugu.

Visi pradeda trinti rankomis. Aišku, kokį poveikį prieš rinkimus padaro žmonėms tokios žinios. Puiku“, – sarkazmo neslėpė Seimo narys.

Tačiau, jo nuomone, yra nutylimas kitas faktas – kad tą pačią lapkričio 28 d. VERT, priėmusi nutarimą mažinti dujų kainos kintamąją dalį nuo sausio 1 d., padarė išlygą: „Nustatyti, kad šio nutarimo dalyje nurodyta dujų tiekimo saugumo dedamoji įsigalioja nuo sausio 1 d., AB „Klaipėdos nafta“ nuo gruodžio 31 d. sudarius sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl paskolos, skirtos saugumo dedamosios mažinimui.“

VERT skelbė, kad gamtinės dujos buitiniams vartotojams nuo sausio pigs 10–11 centų už kubą, arba 17–22 proc.

„Akivaizdi išlyga, kad dujų kaina mažės tik tuo atveju, jeigu Seimas savo balsavimu suteiks garantiją ir „Klaipėdos nafta“ iki gruodžio 31 d. galės pasirašyti šios paskolos sutartį.

Tik tada mažės, – Seimo ekonomikos komitete kalbėjo E. Gentvilas. – Dujų kaina nemažės, jeigu Seimas nepritars. Vadinasi, kažkas labai norėjo pranešti, kad dujos pigs, tik štai tie niekšai Seime nepritarė paskolos SGT terminalui ėmimui ir lieka kalti Seimo nariai.

Aš tai vadinu Seimo narių ir savęs kaip asmens šantažavimu, veikimu už nugaros. Kai valstybės monopolinė įmonė „Ignitis“ ir VERT platina gyventojams labai malonias naujienas, niekšai parlamentarai atsiduria kokioje situacijoje? Mes priversti pritarti, nors aš tokiais atvejais elgiuosi priešingai.“

E. Gentvilo nuomone, tokia situacija yra absoliučiai netoleruotina ir reikalauja atskiro tyrimo, kuris išsiaiškintų, kodėl Seimui nepriėmus įstatymo, visuomenė buvo informuojama apie mažėsiančias dujų kainas.“   

Sidebar placeholder