Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės teigimu, strateginis planas pernai neįvykdytas dėl pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui, nebuvo panaudotos Europos Sąjungos (ES) ir gilinimo darbams skirtos lėšos. Danijos kompanija "Rohde Nielsen" padarė labai daug uosto laivybos kanalo tobulinimo ir platinimo darbų. Manyta, kad jie bus atiduoti įvertinti barais, tačiau, ko gero, visiems jiems aktai bus rašomi beveik vienu metu. Taigi darbai vykdomi, tačiau rangovas pinigų neprašo. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, planuota vienaip, bet rangovas pasirinko kitokią taktiką - dirba visur po truputį, todėl kompanijai "Rohde Nielsen", kuriai buvo planuota sumokėti 15 mln. Lt, per 3,5 mėnesio už dugno gilinimo ir valymo darbus nebuvo sumokėta nė vieno lito.
Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, investicijų planavimas - teorinis procesas, kurį veikia daug praktinių dalykų, tad įgyvendinti visas numatytas investicijas 100 proc. yra nerealu. Kai kurios priežastys, dėl kurių Uosto direkcija neįvykdo savo investicijų plano, neretai nuo jos nepriklauso, pavyzdžiui, pasitaiko rangovų vėlavimo atvejų. Be to, nemažai planuotų lėšų sutaupoma per konkursus. Šiemet sausio 5 d. buvo atplėšti dviejų konkursų dėl projektų rengimo vokai su pasiūlymais - vieno jų kainos buvo perpus, kito - triskart mažesnės nei planuota.
Sprendžia komisija
Pernai Uosto direkcija surinko 147 mln. Lt rinkliavų, palyginti su 2010 metais - 16 proc. daugiau. 2012-aisiais planuojama surinkti dar keliais procentais daugiau. Rinkliavų atžvilgiu 2011-aisiais pasiektas ir mėnesio, ir ketvirčio, ir metų rekordas.
Pernai pradėjo galioti nauja žemės nuomos uoste tvarka. Ji pasiteisino, nes nebeliko ginčų dėl žemės nuomos dydžio apskaičiavimo. Anksčiau būta nemažai ginčų, kai kurie teisminiai procesai iki šiol dar yra nepasibaigę. Planuota keičiant žemės nuomos tvarką mokesčių iš esmės nedidinti. Pernai už žemės nuomą gauta 20,8 mln. Lt, t. y. keliais šimtais tūkstančių litų daugiau nei užpernai. Patys įkainiai nebuvo keisti, bet kai kur pagerėjo infrastruktūros parametrai.
Investicijos yra didžiausia Uosto direkcijos išlaidų dalis, kuri kasmet sudaro nuo 100 iki 200 mln. Lt. Pasak M. Armonaičio, pernai pagaliau pavyko sureguliuoti investicinių programų sudarymą, nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos turi būti investuojama uoste. Anot jo, šis procesas tapo skaidrus, ir lėšos investuojamos pirmiausia ten, kur labiausiai apsimoka. Sprendimus priima ne vienas žmogus ar grupė, o sudaryta komisija, tarp kurios narių yra ir Susisiekimo ministerijos, ir audito kompanijos darbuotojų.
Kai kurie darbai vėluoja
Pernai statyboms žiema buvo palanki. Per gruodį 143 krantinėje, kuria naudojasi UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, atlikta darbų už 0,5 mln. Lt. Iš viso šis objektas kainuos apie 16 mln. Lt, darbų jame jau padaryta už 12 mln. Lt. Ši krantinė nebus rekonstruota laiku, pasak R. Mušeckienės, dėl projektuotojų nerangumo ir atsiradusių papildomų darbų, kurie pamatyti tik objekto statybai artėjant į pabaigą. Dabar rengiama projektinė paskutiniojo etapo sujungimo su ankstesniais dokumentacija. Be to, R. Mušeckienės teigimu, visi planuoti darbai 143 krantinėje nebus daromi, tad bus šiek tiek sutaupyta pinigų. "Pirkdami papildomus darbus, kai konstruktyvas perprojektuojamas ir padaromas kitaip, mes kartais irgi sutaupome pinigų. Iš užsakovo rezervo imame papildomų lėšų, o kitas taupome", - sakė infrastruktūros ir plėtros direktorė.
Iš keleivių ir krovinių terminalui numatytų 112 mln. Lt panaudoti beveik 24 mln. Lt, tai sudaro šiek tiek daugiau kaip 21 proc. Gruodį šiame objekte darbų atlikta už 1,8 mln. Lt. Dėl keleivių ir krovinių terminalo statybos finansavimo Uosto direkcija labai daug diskutavo su Europos Komisija (EK). Kadangi pernai gruodžio 18 d. naujų klausimų dėl investicijų į šį objektą Uosto direkcija iš EK negavo, kokių nors kaltinimų taip pat, tad tikimasi teigiamo sprendimo, t. y. gauti dalį pinigų šiam objektui iš ES.
Pernai atsirado uoste ir naujas objektas - geležinkelis į 144 krantinę, kuria naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Jam numatyta 8,4 mln. Lt, darbų jau padaryta už 0,5 mln. litų.
8-9 krantinėse, kuriomis naudojasi KLASCO, iš numatytų 24 mln. Lt darbų jau atlikta už 11,9 mln. Lt. Ir šiame objekte darbai nebus atlikti laiku, t. y. šių metų kovą, kaip planuota, kadangi atsirado papildomų darbų. Tikimasi, kad jie galbūt bus baigti gegužę.
7 nauji objektai
M. Armonaičio teigimu, pernai pradėtų darbų dėka šiemet bus galima panaudoti apie 90 mln. Lt ES paramos. 2012 metais į Klaipėdos uosto infrastruktūrą planuota investuoti 300 mln. Lt. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad investicinius planus šiemet teks sumažinti, nes planuojama, kad Uosto direkcija į valstybės biudžetą turės pervesti apie 52 mln. Lt savo pelno. Todėl šiemet bus vykdomi tik tęstiniai darbai ir pradėti 7 nauji objektai, neskaičiuojant suskystintų gamtinių dujų terminalo, kuriam Uosto direkcija 2012-aisiais numatė skirti apie 20 mln. Lt.
Vyriausybė įpareigojo Uosto direkciją sudaryti labiausiai atsiperkančių projektų eilę ir pirmiausia investuoti į juos. Tarp tokių objektų - geležinkelis į 128 krantinę, kuria naudojasi UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, geležinkelis UAB Malkų įlankos terminalo naudojamoje teritorijoje, 8 krantinė, išorinio nuleidimo slipas UAB Vakarų Baltijos laivų statyklpje, geležinkelis 101-104 krantinėse, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas, ir kt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą