Kaip panaudoti nurašomus karinius laivus?

Kaip panaudoti nurašomus karinius laivus?

Kai kurie klaipėdiečiai gaili nurašomų karinių laivų ir mano, kad juos galima daug kam pritaikyti. Tačiau kariškiai sako, kad įstaigų ar organizacijų, norinčių perimti buvusį karo laivą "Kuršis", kurio nurašymo procesas trunka jau kelerius metus, taip ir neatsirado. Tačiau dėl kai kurių laivų detalių Lietuvos muziejai net konkuruoja.

"Jūrinis miestas Klaipėda stokoja jūrinių akcentų. Šiuo metu nurašomi du nebetinkami naudoti kariniai laivai. Jie greičiausiai bus parduoti kaip metalas, o gaila... Gal juos galima panaudoti kaip muziejų ar net įrengti hostelį ant vandens jaunimui? Jie taptų puikia atrakcija ne tik jaunimui, bet ir neeilinių pojūčių mėgėjams", - sako klaipėdietis Eimantas Koševojus, turintis istoriko išsilavinimą ir besidomintis jūrinėmis, karinėmis temomis.

Miestiečio siūlymai

E. Koševojus sako labai palaikantis buriuotojo Kęstučio Oginsko idėją buvusį karo laivą "Kuršis" pritaikyti jaunimo viešbučiui. Jis stebisi, kad jau tiek metų praėjo ir niekas šioje srityje nepasikeitė. Jo manymu, jaunimo viešbučiui galbūt reikėtų bandyti pritaikyti tą karinį laivą, kuris dar visai neseniai buvo naudojamas, o "Kuršis" jau kelerius metus stovi nenaudojamas prie krantinės.

Pasak E. Koševojaus, karo laivas "Sėlis" būtų mažiau problemiškas, nes mažesnis nei "Kuršis", jį būtų lengviau prižiūrėti. Galbūt jis galėtų būti pastatytas ir Lietuvos jūrų muziejuje, ant kranto šalia kitų laivų, nes krante priežiūra daug paprastesnė. Kitą vietą E. Koševojus mato prie buvusios P. Lindenau laivų statyklos, AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamoje teritorijoje.

Šis laivas esą galėtų tilpti net Danės upėje, stovėti kur nors už burlaivio "Meridianas" ar prie bendrovės "Klaipėdos energija" pastato.

NORAI. Buvusį karo laivą "Kuršis" norėta pastatyti prie krantinės Danės upėje ir įkurti jame viešbutį jaunimui. Redakcijos archyvo nuotr.

"Reikėtų išsaugoti, nes tai apskritai senas laivas, turbūt galėtų būti traukiamas į registrus, nes jam per 50 metų. Kitas dalykas - klaipėdiečiai dejuoja, kad neturi, ką parodyti turistams. "Sėlis" - ne "Aurora" ir ne burlaivis "Vasa", bet galėtų būti papildomas taškelis miesto turistinių taškų dėlionėje. Juk, pavyzdžiui, vaikai iš Varėnos ar Utenos laivų tikriausiai net nematę, jiems būtų įdomu, o jeigu dar būtų papasakojama apie ginkluotę", - sakė Eimantas ir pridūrė, kad tokį laivą kaip "Sėlis" jis matė muziejuje Norvegijoje, panašų estai laiko savo muziejuje.

Sužinoję išlaidas persigalvoja

Šiuo metu Karinės jūrų pajėgos (KJP) nurašo apie 1960 m. pastatytą medinį laivą minų medžiotoją "Kuršis", gautą iš Vokietijos. Pasak KJP atstovo Ramūno Kažersko, jo nurašymo procesas tęsiasi jau kokius trejus metus. Jis vis dar tebestovi prie KJP krantinės. Vardo jis nebeturi, yra tiesiog laivas M51. "Kuršiu" dabar vadinamas kitas prieš kelerius metus įsigytas laivas minų medžiotojas M54, naudojamas vietoj to senojo.

Paklaustas, kodėl tas laivas neatiduotas turintiems idėją jame įrengti jaunimo viešbutį, R. Kažerskas atsakė: "Tai tik kalbos, kad kažkas kažko norėjo. Kai atvažiuoja, pasižiūri, kiek visa tai gali kainuoti, visi iš karto persigalvoja. Konkrečios kalbos apie viso laivo perdavimą ir nebuvo."

Patrulinis laivas "Sėlis", kurio korpusas metalinis, irgi bus nurašytas, nes neseniai jį jau pakeitė kitas laivas, irgi pavadintas "Sėliu".

R. Kažersko teigimu, laivo nurašymo procedūra gana ilga, nes laivai priklauso valstybei, turi būti ir Vyriausybės nutarimas. Iš pradžių iš laivų paimamos visos atsarginės dalys, kurias kariškiai gali panaudoti kitiems laivams. Vėliau išsiunčiami paklausimai įvairioms organizacijoms, pavyzdžiui, muziejams, kokios laivo dalys jas domintų. Trečiasis, paskutinis, etapas būtų utilizavimas.

R. Kažerskas sako, kad atskiromis laivų dalimis institucijos domisi. Jeigu atsirastų norinčiųjų perimti laivą, tą klausimą spręstų Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybė.

"Negali visko apžioti"

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigia, kad muziejų domina tik atskiros dalys. Laivų jis neturėtų kur dėti, nes neturi krantinių ir lėšų jiems prižiūrėti. Šiuo metu muziejaus prioritetas - atidaryti akvariumą, rengiamos naujos ekspozicijos, pavyzdžiui, laivybos istorijos.

"Negali visko apžioti. Jeigu žmonėms gaila laivų, jie turi rodyti iniciatyvą, rinkti lėšas, sugalvoti, kur pastatyti. Jeigu bus kokia nors iniciatyva, mes palaikysime ir dalyvausime. Ne kartą esame sakę Krašto apsaugos ministerijai, kad mes galėtume perimti laivus, bet bent su daliniu finansavimu. Tie laivai yra dabar tokie, kad jų negali eksponuoti. Juos reikia sutvarkyti, pritaikyti ir tam reikia turėti ne 10 tūkstančių eurų. Sumos siekia šimtus tūkstančių", - sakė O. Žalienė.

Lietuvos jūrų muziejaus parašė raštą KJP, išvardino, kokia laivų įranga domintų muziejų. Atsakymo kol kas negauta.

Beje, su Lietuvos jūrų muziejumi konkuruoja Kaune esantis Karo muziejus, priklausantis Krašto apsaugos ministerijai. O. Žalienė juokavo, kad skambinusi KJP ir dariusi spaudimą, kad tos dalys būtų perduotos jos vadovaujamam muziejui.

"Maniau, bus daugiau entuziazmo..."

Buriuotojas K. Oginskas pasakojo, jog kariuomenė kategoriškai atsisakė dalyvauti "Kuršio" panaudojimo projekte. Jis tikėjosi, kad projektas laivą panaudoti kaip jaunimo viešbutį bus įdomus patiems kariškiams. Lietuvos aukštoji jūreivystė mokykla to imtis irgi nenori, nes turėjo karčios patirties su mokomaisiais laivais. Savivaldybė irgi nenori...

"Maniau, bus daugiau entuziazmo tiek iš miesto, tiek iš kariuomenės pusės. Jau trečius metus vargstu su idėja ir matau, kad deklaracijų lygmeniu nepavyksta susitarti. Maniau bus bendras projektas, bet nepavyko. Vienas Oginsko marinistikos centras nieko negali padaryti. Ir vis dėlto dar esu nusiteikęs dalyvauti galutiniame procese. Laukiu, kol bus paskelbtas šio laivo utilizacijos darbų konkursas ir galbūt jame dalyvausime. Beje, laivą sudeginti nebus lengva, jis yra išmirkytas specialiame skystyje, kuris neleidžia jam degti", - sakė K. Oginskas.

Prieš porą mėnesių jis Liepojoje matė tokio tipo laivą kaip buvęs "Kuršis". Jo viršus jau nuardytas, o kevalas dar tebeplūduriuoja uoste.

"Ir latviai nežino, ką daryti su tokiu laivu. Turtingesnės valstybės randa galimybių investuoti į tokius dalykus", - sakė K. Oginskas.

Istorija kartojasi

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys aiškino, kad istorija jau kartojasi. Prieš 10-15 metų buvo iškilusi problema, nes irgi nebuvo aišku, kur dėti nurašytą vieną karinį laivą. Reikėjo labai daug pinigų, tad muziejus "supasavo".

"Mes esame ne Jūrų muziejus. Jau seniai esame analizavę situaciją, kad laivo išlaikymas yra labai brangus malonumas. Teoriškai istorinių laivų krantinę prie piliavietės turime. Tačiau garbę dirbti su istoriniais laivais, tarp jų ir kariniais, reikėtų palikti Jūrų muziejui", - sakė J. Genys.

Muziejus ir dabar yra tokios pačios finansinės būklės kaip prieš keliolika metų.

"Tada bandžiau kalbėti su Krašto apsaugos ministerija ar negalėtų prisidėti prie laivo išlaikymo. Ji atsisakė", - teigė J. Genys.

Kalbėdamas apie muziejaus istorinių laivų krantinę, J. Genys abejojo, ar karo laivas galėtų praplaukti pro pasukamąjį tiltelį.

J. Genys siūlo galvoti šiuo klausimu plačiau - ar miestui, ar jūrinei valstybei reikia tokio dalyko kaip įvaizdis. Pasak jo, tai nėra XIX a. laivai ir nėra tikrasis senasis paveldas. Tačiau kažkada galėtų juo būti. J. Genio manymu, seni karo laivai neturėtų būti vien Klaipėdos našta.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder