"Klaipėdos nafta" nori dar vienos krantinės

"Klaipėdos nafta" nori dar vienos krantinės

Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje aptartos nulinės krantinės statybos galimybės, tačiau konkretaus sprendimo nepriimta.

AB "Klaipėdos nafta" direktorius technikai Gediminas Vitkauskas posėdžio dalyvius supažindino su bendrovei iškilusia problema - nebegali priimti daugiau laivų, jai reikėtų trečios vadinamosios nulinės krantinės.

Beje, šį klausimą bendrovė kelia jau 10 metų, tačiau reikalai nejuda iš vietos. 2008 m. bendrovė aptarnavo 400 tanklaivių, perpylė 8,2 mln. t naftos, praktiškai viršijo savo pajėgumą. Gelbėjo kaimynystėje esanti UAB "Krovinių terminalas", leisdama pastatyti vieną kitą tanklaivį, nes jiems jau grėsė prastovos. Krovos piko metu bendrovė per mėnesį gali perkrauti 1 mln. t, tačiau tam dviejų jos naudojamų krantinių tikrai neužtektų.

Pasak G. Vitkausko, pernai žiemą bendrovė atsisakė 1 mln. t krovinių, nes neturėjo galimybės išpilti. "Klaipėdos nafta" prašo pastatyti dvipusę geležinkelio estakadą, kuri kainuotų 75-80 mln. Lt. Jos dėka būtų perkraunama 1,5 mln. t daugiau krovinių, aptarnaujami dar 75 laivai. Naftininkai pageidauja, kad būtų surasta galimybė statyti bendrovei trečią krantinę.

G. Vitkausko teigimu, neprašoma krantinės, prie kurios galėtų būti švartuojami 100 tūkst. t galintys gabenti tanklaiviai, pakaktų ir tokios, prie kurios galėtų būti aptarnaujami 25-30 tūkst. tonų naftos produktų galintis plukdyti laivai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas siūlė analizuoti ir kitus šios bendrovės veiklos efektyvinimo būdus - t. y. galimybę statyti jūroje krantinę "Baltmax" tipo laivams, didint bendrovės naftos produktų talpyklų parką, įrengti vadinamąją nulinę krantinę prie molo, ir netgi iš pirmo žvilgsnio šokiruojančiai atrodančią idėją - statyti krantinę akvatorijoje ties Kopgaliu prie Lietuvos jūrų muziejaus su povandeninėmis žarnomis, nuvestomis per akvatorijos dugną į "Klaipėdos naftos" talpyklas.

E. Gentvilo manymu, reikia platesnės studijos, įvertinančios visas galimybes. Anot jo, daryti studiją tik dėl nulinės krantinės - tai tik veltui išmesti pinigus.

Profesorius Vytautas Paulauskas rekomendavo atlikti nedidelį priešprojektinį darbelį, o paskui aptartį šį klausimą Techninės tarybos posėdyje.

Išgirdęs apie vadinamosios nulinės krantinės statybą prie Jūrų muziejaus AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža pareiškė, kad KLASCO dalyvautų naudojant tokią krantinę ir pretenduotų į jos nuomą.

Penktadienį uosto tarybos posėdyje nuspręsta šio klausimo svarstymą atidėti vėlesniam laikui.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder