Popierinius žvejybos žurnalus keičia elektroniniai

Norint užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą bei kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų taisyklių, žvejybą kontroliuojančioms institucijoms itin svarbu laiku gauti teisingą informaciją apie sugautus, iškrautus, perkrautus ir pirmą kartą parduotus žuvų kiekius. Pagal iki šiol galiojusias Europos Sąjungos (ES) taisykles šią informaciją ES žvejybos laivų kapitonai pildydavo ir teikdavo popieriniu būdu, tačiau toks informacijos rinkimo, analizės ir perdavimo procesas yra lėtas, be to, egzistuoja nemenka klaidų rizika.

Todėl Europos Komisija, nuolat akcentuodama modernių informacinių technologijų svarbą ir skatindama jų naudojimą žvejybos kontrolės srityje, dar 2006 m. inicijavo teisės aktus, kuriais dabartiniai popieriniai žvejybos žurnalai būtų palaipsniui pakeisti patikimesne ir greitesne elektronine duomenų registravimo ir perdavimo sistema, kurios pagrindinis elementas yra elektroninis žvejybos žurnalas.

Priimtuose reglamentuose nustatyta, kad ES žvejybos laivų, nepriklausomai nuo to, kokiuose vandenyse jie žvejoja, kapitonai, pradedant 2010 m., turės pereiti prie elektroninių žvejybos žurnalų pildymo bei jų persiuntimo kompetentingoms valstybių narių institucijoms standartizuotu elektroniniu būdu. Naujoji tvarka turėtų įsigalioti palaipsniui - nuo 2010 m. ji taikoma ilgesniems nei 24 metrų, nuo 2011 m. liepos 1 d. - ilgesniems nei 15 metrų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - ilgesniems nei 12 metrų žvejybos laivams. Likusių laivų kapitonai ir toliau, kaip iki šiol, privalės pildyti ir nustatyta tvarka teikti popierinius žvejybos žurnalus.

Siekiant pasirengti įgyvendinti šiuos reikalavimus Lietuvoje, Žuvininkystės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos buvo įsigyta ir šiuo metu baigiama diegti elektroninių žvejybos žurnalų sistema. Be to, reikalinga programinė įranga turi būti įdiegta ir žvejybos laivuose.

Elektroninių žurnalų sistema bus integruota ir suderinta su kitomis Žuvininkystės tarnybos naudojamomis ir nuolat tobulinamomis informacinėmis sistemomis, tokiomis kaip palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema ir integruota žuvininkystės duomenų informacinė sistema.

Pažymėtina, kad su naujų kontrolės technologijų įgyvendinimu susijusioms investicijoms, specialistų bei žvejų mokymams yra skiriama svari ES finansinė parama, siekianti net iki 90-95 procentų visų išlaidų.

Mokomi kapitonai

Pradėjus taikyti elektroninę duomenų registravimo ir perdavimo sistemą, žvejybos laivo kapitonas privalės registruoti visą su žvejybos veikla susijusią informaciją laive esančiame kompiuteryje ir iškart ją persiųsti Žuvininkystės tarnybai, kur gauta informacija bus elektroninėmis priemonėmis tvarkoma bei kryžminiu būdu sutikrinama su kita turima informacija.

Kaip jau minėta, pagal ES reikalavimus elektroninių žvejybos žurnalų sistema ilgesniuose nei 24 metrų laivuose jau turėjo būti įdiegta nuo šių metų sauso 1 d.

Tačiau, pasak Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Irinos Jakovlevos, kol kas dar nė viena šalis dėl tam tikrų techninių kliūčių šio reikalavimo neįgyvendino.

I. Jakovlevos teigimu, Lietuvoje jau visos programos yra įdiegtos, tik jas reikia dar šiek tiek patobulinti pagal naujausius Europos Komisijos nustatytus reikalavimus. Visuose Baltijos jūros žvejybos laivų kompiuteriuose jau instaliuota speciali programa, reikalinga žurnalams pildyti. Šiemet lapkritį ar gruodį Baltijos jūros žvejai jau bandys dirbti su elektroniniais žurnalais.

Elektroniniai žurnalai jau pristatyti laivų kapitonams, tačiau jie dar neturi jų pildymo įgūdžių, todėl 26 kapitonai šiuo metu yra konsultuojami ir bus mokomi.

Kontrolė jūrų vandenyse

Vienas iš svarbiausių Žuvininkystės tarnybos uždavinių - vykdyti žuvininkystės kontrolę jūrų vandenyse pagal ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Vilniuje ir Klaipėdoje esančiuose Žuvininkystės tarnybos padaliniuose dirbantys žuvininkystės kontrolės pareigūnai kontroliuoja žvejybos laivų, žvejojančių Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, vykdomą verslinę žvejybą, taip pat žuvininkystės produktų iškrovimą, perkrovimą ir pirminį pardavimą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir kitose žuvų iškrovimo bei pardavimo vietose. Žvejybos kontrolei vykdyti pasinaudojant ES finansine parama prieš kelerius metus buvo įsigyti inspekcinis laivas bei kateris.

Žuvininkystės tarnybos specialistai naudodami palydovinio ryšio žvejybos laivų stebėjimo sistemą atlieka Lietuvos žvejybos laivų veiklos visuose žvejybos rajonuose (ne tik Baltijos jūroje, bet ir Šiaurės Atlante, Afrikos pakrančių vandenyse bei Ramiajame vandenyne) stebėseną, valdo ir naudoja integruotą žuvininkystės duomenų informacinę sistemą, kurioje kaupia, analizuoja ir tikrina duomenis apie žvejybą, dalyvauja žvejybos kontrolės misijose Šiaurės Atlante.

Vykdydama žuvininkystės stebėseną ir kontrolę Žuvininkystės tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės karinėmis jūrų pajėgomis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, LR valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Europos Komisija, regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis, kitų ES valstybių narių bei trečiųjų šalių žuvininkystės kontrolės institucijomis.