Kintiškio Andriaus Varno jachta "Ragainė II" šiuo metu šturmuoja Raudonąją jūrą. Į kelionę aplink pasaulį kartu su dukra Rasa ir jos draugu Egoi užpernai leidęsis buriuotojas teigia, jog ši jūra yra kaprizinga. Nepaisant to, įgula toliau skinasi kelią namo.
Plačiau - naujausiame A. Varno laiške (kalba netaisyta):
"Sveiki
toliau ir toliau į šiaurę, link namų buriuoja „Ragainė II“. Raudonoji jūra (toliau RJ) yra iš tikro labai kaprizinga jūra ir metereologai sunkiai čia nuspėja orus: įtaką Afrikos, Indijos vandenyno ir Sibiro aukšto slėgio zonos čia sukuria ypatingas, nepastovias buriavimo sąlygas. Dabar esame jau šiaurinėje RJ dalyje ir pagal visus gidus čia turėtų pūsti stiprus N vėjai. Tai yra mums priešiniai, bet jau savaitė, kai čia vyrauja pietų ar pietryčių vėjai, ir niekas negali pasakyti, kodėl taip yra. Mes gi džiaugiamės šia anomalija ir su pavėjiniu vėju, išskleidę priekines bures peteliškės stilium, lekiame link Egipto, port Ghalib, palike itin ekstremaliai skurdų ir šiukšliną Sudaną.
Truputi info apie RJ aplankyta Eritrėją ir Sudaną. Massawos uostas, Eritrėjoje, pasitiko mus karo su Etiopija palikimu: subombarduotu nuostabiu Massawos senamiesčiu, skurdu ir vienintelės, neklystančios liaudies demokratinio fronto partijos diktatūra (kaip čia neprisiminsi CCCP). Karas su sovietų remiama Etiopija truko 30 metų. Tai yra ilgiausiai trukęs karas Afrikoje. Mes irgi radome čia sovietų palikimo: CCCP numesti lėktuvai, sunkvežimiai, suniokoti tarybiniai T-34 tankai. Mus labai nustebino, kad Eritrėjoje visiems vyrams reikia tarnauti armijoje nuo 18 iki 30 metų, o kitais atvejais ir iki 45 metų. Praktiškai visą savo gyvenimą turi atiduodi armijai ir draudžiama užsiimti jokia kita ūkine veikla. Na, visa šalis - ištisa armija ir tuomet lengva ją valdyti. Tik vėliau atplaukę į Sudaną sužinojom, kad mes turim būti labai laimingi, jog pamatėm Eritrėją. Pasirodo, ši šalis totaliai uždara ir niekur tu negausi įvažiavimo vizos. Išimtis tik praplaukiančiom jachtom, kurios gali užsukti į Eritrėją ir nusipirkę kelionių leidimą (cruising permit) gali aplankyti sostinę Asmarą. Kaip ir visose paskutinėse mūsų lankytose šalyse, Eritrėjoje vėl teko mokėti didžiulius uosto, vizų ir kitus mokesčius (aš jau baigiu prie jų priprasti - nieko čia nepakeisi: nori pamatyti pasaulį, atiduok paskutinius triūsikus). Tuoj pat už mūsų į Massawą atplaukė mūsų jau pažįstamos jachtos: danų šeimyninė HR jachta "Chrian" ir amerikiečių katamaranas "Free Spirit" su keista komanda: savininkas ir cpt. Russelas ir buriuotoja Emi iš Pietų Afrikos. Visi kartu nusprendėm kėliom dienom autobusu aplankyti Eritrėjos sostinę Asmara (100 km) ir to tikrai nesigailėjom. Asmara yra 2500 m. virš jūros lygio ir, atrodo, tai yra Afrikoje aukščiausioje vietoje įsikūrusi sostinė. Kelionė su vietiniu busu, pilnu čiabuvių, buvo nuostabi: kvapą gniaužiantys serpantinai, beprotiškas greitis ir atsainus vairuotojas, garsi vietine muzika.
Eritrėja yra buvusi Italijos kolonija ir Itališko palikimo čia yra daug. Aišku, labai gražios vietinės moterys, italai kaip reikiant čia įnešė savo genų. Dauguma Eritrėjos gyventojų krikščionys ir tai irgi labai keista, kai aplinkui vien musulmoniški kraštai. Nežinau ar krikščionybė čia kalta ar totali diktatūra, bet šioje skurdžioje šalyje beveik visiškai nerasi šiukšlių, šalis skurdi, bet svari. Ir tai irgi keista, kai aplinkui tokios šiukšlinos šalys, kaip Jemenas, Sudanas. Eritrėja dar nustebino nuostabia kava, kokybišku, pigiu alumi ir itališku maistu. Buvome jau užmiršę spagetti, picas, lazanes: čia buvo atgaiva. Nebrangu ir super kokybė. O kava tai fantastiška: kavos namai tai kofeino tvirtovė: tiesiog prie tavo akių sumala kavos pupeles ir vakumuoja (kaina kg – 7 $). Be abejo, keli kg. šios nuostabios kavos papilde Ragainės II maisto atsargas.
Kad ir kaip įdomu Eritrėjoje, bet papildę maisto ir vandens atsargas pakelėm bures į kitą RJ šalį Sudaną, į senovinį Suakin uostą (250 j.m.). Buriavimas šiame etape neprailgo - turėjom stiproką šoninį rytų vėją ir.....barakudų žvejybą: pagavom 7 barakudas. Dėkui Dievui, kad tarp barakudų pasitaikė viena ispaniška makrelė, labai skani žuvis. Gi barakudas visas atkabindavom ir lauk. Tik atplaukę į Suakin sužinojom iš prancūzo buriuotojo, kad RJ barakudos nėra nuodingos ir tai labai skani žuvis, ypač jei nedidele.
Suakin‘as mus pasitiko ištisai susmegusiu ir sugriuvusiu vergų uosto senamiesčiu, į kurį dabar plūsta turistai, ir ekstremaliai skurdžiu ir šiukšlinu dabartinių gyvenamuoju rajonu bei vietiniu agentu Muchamedu, kuris ir vėl „numelioravo“ mūsų biudžetą įvairiems mokesčiams. Į uosto inkaruotę už kelių valandų po mūsų atvykimo, vietinis agentas atbuksyravo nelaimės ištiktą amerikiečių 16 m. ilgio super jachtą "Integrity". Jiems pagrindiniame variklyje "Ford Lehman" dingo tepalas ir sustojo variklis. Deja, JAV yra paskelbusios Sudanui embargo ir uždrausta prekyba su šia salimi. Tad naujo variklio parsisiųsdinti iš JAV "Integrity" negali. Ir aš ir vietiniai mechanikai bandėm padėti amerikiečiams sutvarkyti variklį. Bet reikalingas kranas, reikia variklį iškelti, o atsarginių dalių vis tiek Sudane jam nerasi, tad Maikas ir Linda (Integrity komanda) laukia atplaukiančios galingos australų motorinės jachtos ir bandys buksyruoti šią 30 t. sveriančią jachtą į Egiptą. Kiek tas kainuos - neaišku, bet ne 10 ar 100 USD.
Mus gi pietryčių vėjas ir šis palankaus oro langas skubina kelti bures ir plaukti link Egipto. Liko iki port Ghalib (Egiptas) 290 j.m.
Linkėjimai visiems
Nors ir pavėluotai, bet sveikiname visus su Kovo 11, jau 20 metų, kaip LT neprigulna. Dėka Lietuvos neprigulnybės ir mes galime šią kelione aplink svietą mėgautis.
Sveikinam visus
Andrius
RagainėII
Suakin (Sudan) - port Ghalib (Egipt), Raudonoji jura"
ve.lt inf., Andriaus VARNO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą