Uoste - rekordo laukimo ir nuveiktų darbų skaičiavimo nuotaikos

Šiemet spalį Klaipėdos uoste perkrauta 2,84 mln. t krovinių. Tai trečias geriausias mėnuo per visą uosto istoriją. "Baigiantis spaliui per dieną būdavo kraunama beveik 100 tūkst. t, vadinasi, buvo artėjama prie to, kad per mėnesį mūsų uoste gali būti kraunama 3 mln. t, o per metus - 36 mln. t", - džiūgavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas.

Šiemet spalį itin augo trąšų krova - perkrauta 120 tūkst. t, arba 30 proc., daugiau nei pernai per tą patį mėnesį, generalinių krovinių - 27 proc., naftos produktų ir kitų skystųjų krovinių - 26 proc., biriųjų ir suverstinių krovinių - 10 proc. daugiau. Nuo metų pradžios labiausiai didėjo trąšų krova - 36 proc., generalinių krovinių - 29 proc., biriųjų ir suverstinių - 25,5 proc., o kalbant apie kompanijų krovos rodiklius - labiausiai krova šiemet išaugo UAB Birių krovinių terminale (BKT) - 85,6 proc.

Konteinerizuotų krovinių krova tiek skaičiuojant TEU (sąlyginiais jūriniais konteineriais), tiek tonomis irgi gerokai didėjo. Konteinerių tonažo kreivė kyla netgi staigiau nei vienetų. Pasak E. Gentvilo, tai rodo, kad Klaipėdos uoste konteineriai pakraunami pilniau, kad mažėja tuščių konteinerių. Ro-ro krovinių taip pat stabiliai daugėja: spalį jų krauta apie 31 proc. daugiau nei pernai skaičiuojant tonomis, o vienetais - 36 proc.

Rekordas neišvengiamas

Šiemet per 10 mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 25,36 mln. t krovinių, t. y. 12,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Norint pasiekti visų laikų uosto rekordą - perkrauti 30 mln. t krovinių, per lapkritį ir gruodį reikia krauti bent po 2,33 mln. t. Vadinasi, galima dirbti taip, kaip blogiausią ir trumpiausią šių metų mėnesį - vasarį. "Jeigu neatsitiks kas nors nenumatyta, jau šiandien galime sakyti, kad pasieksime tą 30 mln. t ribą", - sako uosto vadovas.

Atėmė dalį krovinių

Nors spalio krovos rezultatai kaimyniniuose uostuose dar negauti, E. Gentvilas mano, kad Klaipėdos uostas krovos augimo atžvilgiu padidins savo atotrūkį nuo Rygos. Rugsėjį Klaipėdos uoste krauta 2,5 mln. Lt, o Ventspilyje - 1,6 mln. t, todėl manoma, kad Lietuvos uosto jis jau nebepavys. Pasak Klaipėdos uosto vadovo, Talino jungtinio uosto klaipėdiečiai šiemet, tikėtina, nebepavys.

E. Gentvilo manymu, nuolatinė palyginti pozityvi informacija apie Lietuvos uostą per visus metus darė teigiamą įspūdį krovinių siuntėjams. "Krovinių rinkoje iš esmės nepadaugėjo, tik vyksta jų persiskirstymas tarp kaimyninių uostų, pavyzdžiui, iš Ventspilio ir Rygos jie pasuko į Klaipėdą. Mes atėmėme dalį krovinių didindami savo parametrus, uosto krovos kompanijoms pradėjus geriau tvarkytis, - teigia Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Pajamos auga lėčiau

Jeigu mes dar turėtume sausį ir vasarį, t. y. jeigu finansiniai metai baigtųsi ne sausio 1, o kovo 1 d., investicinės programos vykdymo srityje būtų ryškus šuolis. Kitų metų pradžioje tikimės darbų proveržio. Eugenijus GENTVILAS, Uosto direkcijos generalinis direktorius

Spalį Uosto direkcija surinko 11,3 mln. Lt rinkliavų, t. y. 900 tūkst. Lt daugiau nei pernai per tą patį mėnesį, ir planą viršijo 1,2 mln. Lt. Nuo metų pradžios surinkta 102 mln. 363 tūkst. Lt rinkliavų, t. y. 2,1 mln. Lt daugiau nei pernai per tą laikotarpį, arba 2 proc. daugiau, planas viršytas 2 mln. 700 tūkst. Lt.

Per 10 šių metų mėnesių krovinių krauta 12,7 proc. daugiau, tačiau rinkliavų surinkta tik 2 proc. daugiau todėl, kad tonažo rinkliavos sudaro tik vieną trečdalį visų rinkliavų. Kitos rinkliavos - navigacijos, krantinės, laivo, sanitarinė, keleivių - nepriklauso nuo to, kiek laivas atsiveža krovinio ir skaičiuojamos nuo bendro tonažo. Jeigu laivas mažiau pakrautas, vienai tonai tenka didesnės rinkliavos nei tada, kai jis būna pilnai pakrautas. Kadangi laivai didėja, 1 tonos rinkliavos yra mažesnės.

Baigti ir statomi objektai

Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis sako, kad projektavimo darbai šiuo metu praktiškai vyksta visose veiklos srityje, dirbama be sustojimo ir didžiuliais tempais.

Šiemet iki metų pabaigos tikimasi priduoti komisijai rekonstruotą Uosto direkcijai priklausančią Danės upės krantinių atkarpą, pirsą 26 krantinėje prie šiaurinio rago, prie kurio bus švartuojami AB "Smiltynės perkėla" keltai, geležinkelį UAB "Mabre LPC" nuomojamoje teritorijoje, kurio sąmatinė vertė - 3,6 mln. Lt, Perkėlos gatvę, kurios rekonstrukcija kainavo apie 7,5 mln. Lt, palą prie 135-136 krantinių, esančių AB Vakarų laivų gamyklos nuomojamoje teritorijoje. Visų trijų Baltijos prospekto sankryžų projektavimo darbai bus baigti, tik leidimų statybai gavimas nukeltas į kitus metus.

Bus baigtos tvarkyti Jūrų perkėlos terminalo naudojamų 146-147 krantinių atmušos, dugnas prie 155 krantinės, darbai 60 krantinėje. Tikimasi padaryti apie 80 proc. darbų įgyvendinant didįjį 90-96 krantinių, esančių LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje, rekonstrukcijos projektą.

Prieš kelias savaites pajudėjo ir kelių naujų objektų statybos reikalai - pradėtas statyti pirsas jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje. Šiame objekte jau iškasta apie 40 tūkst. kub. m grunto. Pradėti realūs darbai prie būsimo keleivių ir krovinių terminalo. Lapkričio 25 d. bus atplėšiami vokai su konkurso dėl laivybos kanalo tobulinimo ir valymo darbų atlikimo dalyvių pasiūlymais.

Atsižvelgdama į puikius UAB Birių krovinių terminalo krovos rodiklius, kitais metais Uosto direkcija planuoja į šį terminalą nutiesti papildomą geležinkelį. Jo projektas jau parengtas, netrukus bus pradėtos rangovo parinkimo procedūros.

Šaukštas deguto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet planavo investuoti 208 mln. Lt. Kol kas ji panaudojo tik 71 mln. Lt, t. y. tokia yra atliktų aktuotų darbų vertė, tačiau dar ne visi padaryti darbai aktuoti. Tik gruodžio pradžioje paaiškės, kiek procentų savo investicinės programos įgyvendins Uosto direkcija.

"Šių metų investicijų programa bus neįvykdyta, tai faktas. Manau, 100 milijonų litų mes nepasieksime. Pernai šiuo laikotarpiu planuodami šių metų investicijų programą buvome per dideli optimistai. Pripažįstame savo klaidas, dėl kurių nespėjame padaryti darbų, bet jeigu mes dar turėtume sausį ir vasarį, t. y. jeigu finansiniai metai baigtųsi ne sausio 1, o kovo 1 d., šioje srityje būtų ryškus šuolis. Kitų metų pradžioje tikimės darbų proveržio", - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas.

Pasak jo, investicijų programa būtų įgyvendinama gerai, jeigu ne du dalykai. Vienas - dėl konkursų apskundimų, kurie neleidžia pradėti darbų ir verčia vėluoti, šiemet nepavyks panaudoti apie 40 mln. Lt. Kitas - Uosto direkcijos skelbiami konkursai padėjo sutaupyti daug lėšų - keliasdešimt milijonų litų.

Rugsėjo pabaigoje Transporto ir tranzito komisijos posėdyje Klaipėdos uosto vadovui teko išsamiai pristatyti investicijų programos vykdymą. "Prisipažinau, kad neįvykdysime programos, nes sutaupėme per konkursus. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasakė: "Na ir radot problemą." Pasirodo, niekas nemato problemos. Mes patys matome ir labai preciziškai aiškinamės, kokia yra mūsų kaltė dėl projektų vėlavimo. Vienas dalykas, valstybė nesusitvarko su savo įstatymais, kitas dalykas - mes sutaupėme lėšų, o kai kurių lėšų panaudojimas užstrigo dėl apskųstų konkursų. Šiemet nepanaudotas lėšas panaudosime kitų metų sausį ir vasarį", - sakė E. Gentvilas.

Šiemet pirmo ketvirčio investicinę programą Uosto direkcija įvykdė - buvo panaudoti 7,2 mln. Lt, t. y. tiek, kiek ir buvo planuota. Kitų metų sausį vasarį turėtų pajudėti dėl įvairių priežasčių vėluojantys darbai. Pavyzdžiui, sausio pirmomis dienomis turėtų būti gauti trijų Baltijos prospekto sankryžų statybos leidimai. Uosto vadovas mano, kad iki kitų metų balandžio direkcijos investicijų srautas didės 2-3 kartus.

Reikalaujama absurdiškų dalykų

Ar tai, kad sutaupome pinigų, yra blogai? Vidas KAROLIS, Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus V. Karolio, projektai vėluoja ne tik dėl to, kad apskundžiami konkursai, kad teismai paskelbia sprendimus kur kas vėliau nei turėtų, ir ne dėl to, kad projektai pavėluojami parengti, bet dar ir dėl to, kad jie ilgai nesuderinami - derinančių institucijų yra 7-8. "Kartais prašoma absurdiškų dalykų ir dėl to stabdomi projektai", - sako V. Karolis.

Jis pateikė kelis pavyzdžius, kurie turėtų padėti suvokti, kodėl Uosto direkcija negali įvykdyti numatytos investicijų programos. Keleivių ir krovinių terminalui jos sąmatoje buvo skirti 174 mln. Lt, tiesa, tie pinigai turėjo būti panaudoti ne per vienerius metus. Paskelbus konkursą atsirado rangovas, kuris darbus atliks už 112 mln. Lt, vadinasi, bus sutaupyti 62 mln. Lt. Šiemet šiam terminalui iš viso kartu su Europos Sąjungos (ES) parama planuota panaudoti 41 mln. Lt, iš jų ES pinigų -30 mln. Lt. Tačiau kol kas iš ES dar net negauta atsakymo, ar parama bus skirta. Vadinasi, direkcija nepanaudos 30 mln. Lt, kurių dar net nėra.

Jūrų krovos kompanijos "Bega" pirsui statyti buvo numatyta apie 80 mln. Lt. Po konkurso ši suma sumažėjo iki 52 mln. Lt, sutaupyta beveik 30 mln. Lt. O kur dar mažesni objektai, kurių kainos konkursuose renkant rangovą taip pat būna mažesnės. "Ar tai, kad sutaupome pinigų, yra blogai?" - klausia V. Karolis.