Uoste sukosi atleidimų ir grąžinimų į darbą karuselė

Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto direkcijai vadovavęs 2009-2012 metais, ketino iš darbo atleisti tuometinį Teisės ir personalo skyriaus viršininką Liną Rudį, bet nespėjo, nes šis išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Laikinai viršininko pareigas tada ėjo V. Batūra. Arvydui Vaitkui pradėjus vadovauti Uosto direkcijai, L. Rudys ne tik sugrįžo, bet po įmonės reorganizacijos buvo jau paskirtas ne skyriaus, o Teisės departamento direktoriumi.

V. Batūra pernai rugsėjo pabaigoje buvo atleistas iš darbo. Šiemet sausio 21 d. Klaipėdos apylinkės teisme pradėtas nagrinėti jo skundas dėl atleidimo.

Peršasi nuomonė, kad vadovaujantis juristas yra labai svarbus generaliniam direktoriui, ir vos ne kiekvienas jų pasiskiria sau patikimą žmogų.

KOMANDA. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus (dešinėje) teigia sprendimų dėl darbuotojų priėmimo ar atleidimo nepriimąs nepasitaręs su įmonės vadovybe. Romos Mušeckienės (pirma iš kairės) šioje komandoje nebėra. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Nepasitikėjo juristu

Pasak E. Gentvilo, L. Rudys buvo pateikęs jam pasirašyti papildomą susitarimą dėl avanso mokėjimo UAB "Klaipėdos hidrotechnika", ko, jo manymu, nebuvo galima daryti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

"Dėl avanso mokėjimo buvo šiek tiek kitokia situacija. E. Gentvilas, atsakydamas į "Klaipėdos hidrotechnikos" prašymą skirti jai avansą, sutiko su tokiu prašymu ir raštu patvirtino. Minėtą raštą parengė ir E. Gentvilui pasirašyti pateikė infrastruktūros direktorė Roma Mušeckienė. Tačiau tai nebuvo priežastis suabejoti jos tinkamumu dirbti Uosto direkcijoje, bet suabejota mano, nors aš rašto neruošiau", - teigia L. Rudys.

Pasak E. Gentvilo, pagal šio juristo parengtą dokumentą būtų tekę mokėti milijonus litų Vokietijos bendrovei "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft", kuri su "Klaipėdos hidrotechnika" jai esant pagrindiniu partneriu, dirbo prie 90-96 krantinių statybos Klaipėdos uoste ir pešėsi tarpusavyje. Prieš tai buvę atsisakyta mokėti pinigus "Klaipėdos hidrotechnikai", nes ji jau buvo skolinga Uosto direkcijai.

"E. Gentvilo peikiamus dokumentus parengė ir jam pasirašyti pateikė V. Batūra. Aš buvau vienas iš kelių asmenų, vizavusių tuos dokumentus, tačiau, E. Gentvilo manymu, tapau blogai dirbančiu asmeniu, o V. Batūra įgijo didelį jo pasitikėjimą.

Beje, klausimas dėl tų milijonų mokėjimo dar nėra baigtas. Šiuo metu Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja civilinę bylą dėl 16 mln. Lt ieškinio Uosto direkcijai, kurioje pirmos instancijos teismas bendrovėms "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" ir "Klaipėdos hidrotechnika" iš Uosto direkcijos priteisė per 9 mln. Lt įskaitant baudas ir delspinigius. E. Gentvilo minėti milijonai yra tame ieškinyje. Laikas parodys, ar Uosto direkcijos veiksmai buvo teisingi", - sako L. Rudys.

BYLINĖJASI. Vaidas Batūra pernai rugsėjį atleistas iš darbo. Šiemet sausio 21 d. Klaipėdos apylinkės teisme pradėtas nagrinėti jo skundas dėl atleidimo.

Išvarytas per reorganizaciją

V. Batūra vyriausiuoju juristu Uosto direkcijoje dirbo nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2013 m. vasario 5 d. E. Genvilas mano, kad jis buvo tinkamas eiti tokias pareigas ir buvo patenkintas jo darbu.

"L. Rudžio išmanymu buvau taip pat labai patenkintas, tačiau pastebėjau, kad tas išmanymas poroje vietoje yra ne toks, kaip reikalauja Uosto direkcijos interesai", - sakė buvęs uosto vadovas.

Jis abejoja, jog tai tik atsitiktinumas, kad iš vaiko priežiūros atostogų L. Rudys grįžo tą pačią dieną, kai vadovo pareigas pradėjo eiti A. Vaitkus.

"Labai svarbu, kad vyriausiasis juristas turėtų pasitikėjimą ir darniai dirbtų su generaliniu direktoriumi. Galima spėti, kad santykiai tarp uosto vadovo ir L. Rudžio yra geri, o V. Batūra buvo išvarytas iš darbo per reorganizaciją nepasiūlant jam atitinkančios darbo vietos", - sakė E. Gentvilas.

"Nėra jokio politikavimo"

L. Rudys sako, jog jo kolega V. Batūra atleistas iš darbo dėl struktūrinės pertvarkos. Valstybės įmonės valdyba pernai balandžio 26 d. pakeitė Uosto direkcijos struktūrą, buvo patvirtintas naujas etatų sąrašas.

Pasak juristo, buvo panaikinti ir neužimti visiškai nereikalingi etatai, ir kelios pareigybės. Tarp jų pateko ir direktoriaus Šventosios uostui pareigybė, ir juristo. Iš darbo buvo atleisti keli darbuotojai, tačiau į teismą dėl neteisėto atleidimo kreipėsi tik vienas V. Batūra.

"Situacija yra kur kas paprastesnė nei jūs manote. Nuo 2004 metų Uosto direkcijoje teisines funkcijas vykdė 4 teisininkai, įskaitant ir vadovą. Nepaisant to, visada teismuose būdavo samdomi advokatai. Tokiu principu buvo veikiama visą dešimtmetį. Kai išėjau į vaiko priežiūros atostogas, buvo priimtas papildomas žmogus. Man grįžus 2013-aisiais juristų jau buvo 5. Tiek žmonių tikrai nereikia toms funkcijoms atlikti. V. Batūra ėjo viršininko pavaduotojo pareigas ir jo funkcijos bei alga buvo beveik identiškos viršininko.

Čia nėra jokio politikavimo, jokio susidorojimo, nors bandoma įpiršti tokią nuomonę. Tai tik paprastas racionalus struktūros pertvarkymas be politinio kvapo ir politinio žvilgsnio", - sakė L. Rudys.

"Jokių teisinių pažeidimų atleidžiant V. Batūrą nebuvo padaryta. Darbuotojų skaičius buvo perteklinis, funkcijos ėmė dubliuotis. Su juo buvo atsiskaityta pagal visas teisės aktų numatytas procedūras, suteiktas reikiamas laikotarpis kito darbo paieškoms, išmokėta išeitinė kompensacija, jokių pretenzijų šis darbuotojas neturėjo. Tačiau praėjus kuriam laikui sužinojome, kad Uosto direkcijai iškelta byla.

Drįsčiau manyti, kad tai - nekorektiškas elgesys, prasilenkiantis su moralės principais. Vertinu tai kaip norą pasipinigauti iš valstybės", - sako dabartinis Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus.

Privalo turėti tinkamą statusą

Paklaustas, kodėl jam vadovaujant direkcijoje buvo įsteigtas Teisės departamentas, A. Vaitkus atsakė: "Nemažai pavadinimų yra daugiau principo reikalas. Žmogui, kuris atstovauja skyriui, tam tikrose institucijose yra sunku bendrauti. Tai klasikinis dalykas ir nieko daugiau po tuo nėra paslėpta. Manau, juristas privalo turėti tinkamą statusą, kad galėtų tinkamai atstovauti mūsų įmonei.

Pradėjęs dirbti radau apie 65 bylas. Kėlėme klausimą, ar reikia didinti savo žmonių skaičių, ar jį optimizuoti ir, esant reikalui, kreiptis pagalbos į teisines įmones. Galėjome gerokai padidinti departamentą, tačiau ką reikėtų daryti, kai bylų sumažės? Per metus laiko, kai aš vadovauju, bylų sumažėjo beveik perpus."

Teisingumo dėlei reikėtų pridurti, kad pats A. Vaitkus yra baigęs teisės mokslus ir V. Batūros kompetentingumas jo netenkino.

"Teisės srityje dirbantys asmenys žino, kad kompetencija yra ne prikurti bylų, o jų išvengti. Kai įmonėje randama per 60 bylų, kyla klausimas, ką veikė už teisės klausimus atsakingas V. Batūra ir kokia jo kompetencija?" - aiškino A. Vaitkus.

Vienas atleidžia, kitas sugrąžina

Neišvengta ir kitų darbuotojų atleidimo. Priminsime, jog E. Gentvilas atleido Algirdą Kamarauską iš Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigų. Po to, kai E. Gentvilas iš šių pareigų iškrapštė netgi savo bičiulį Vidą Karolį, jos buvo patikėtos R. Mušeckienei. Pastaroji, pradėjus vadovauti A. Vaitkui, pati savo noru išėjo iš darbo ir priežasčių nekomentavo. Tada buvo skelbiamas konkursas ir į darbą sugrąžintas A. Kamarauskas, šias pareigas einantis ir dabar.

E. Gentvilas įvedė naują etatą. Nuo 2010 metų sausio 4 d. naujas Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus pareigas, kurių iki tol nebuvo buvę, pradėjo eiti klaipėdietis Martynas Armonaitis, prieš tai visą laiką dirbęs maisto gamybos ir poilsio organizavimo sferose. Jam paskambino E. Gentvilas ir pasiūlė dalyvauti atrankoje ekonomikos ir finansų direktoriaus pareigoms eiti. Po kelių pokalbių pasiūlyta dirbti M. Armonaičiui, nors kandidatų buvo 7.

2011 metų vasario 9 d. E. Gentvilas atleido iš darbo Uosto direkcijos vyriausiąją finansininkę Beatą Kulevičiūtę, daugiau nei 9 metus skaičiavusią milijonines uosto pajamas ir išlaidas. Uostininkai juokaudavo, kad būtent ši moteris valdo Uosto direkciją. Tuometinis vadovas sakė negalintis dirbti su vyr. finansininke, nevykdančia jo nurodymų. Ji esą nepateikė jam paaiškinimų, kodėl vizavo kai kurias sutartis.

Po kurio laiko M. Armonaitis tapo ekonomikos ir finansų direktoriumi-vyriausiuoju finansininku. Galima sakyti, kad jis - E. Gentvilo žmogus, tačiau kol kas Uosto direkcijoje tebedirba ir eina tas pačias pareigas.

Tiek A. Kamarauskas, tiek B. Kulevičiūtė kreipėsi į teismą, ginčai baigėsi taikos sutartimis, jiems buvo atitinkamai sumokėta. Pasak A. Vaitkaus, tai reiškia, kad E. Gentvilas juos atleisdamas buvo neteisus ir jo nuomonė neatitiko to, ką konstatavo teismas.

E. Gentvilas paskyrė Airidą Čėsnienę Šventosios uosto direktore, o naujasis vadovas atleido ją iš darbo. E. Gentvilas atleido projekto Šventosios uoste vadovę Audronę Banionytę, o A. Vaikus ją susigrąžino.

Pasak A. Vaitkaus, E. Gentvilas atleido iš darbo ir uosto kapitoną Viktorą Lukoševičių. Tai atsitiko kilus kuro grobstymo skandalui, nors ne kapitonas buvo tiesiogiai atsakingas už tai. Tuo tarpu už Šventosios uosto atstatymo fiasko tiesiogiai buvo atsakinga Šventosios uosto direktorė A. Čėsnienė, tačiau ji visgi liko eiti tas pačias pareigas ir toliau gaudavo solidžią algą. Netrukus po to, kai buvo atleista iš Uosto direkcijos, A. Čėsnienė pradėjo dirbti jau Seimo nario E. Gentvilo patarėja.

"A. Banionytės asmeniškai nepažinojau. Rekomendaciją ją, kaip gerą specialistę, priimti atgal į Uosto direkciją, gavau iš buvusios infrastruktūros direktorės R. Mušeckienės. Gavęs analogiškus patikinimus ir iš kitų darbuotojų, priėmiau sprendimą", - teigė A.Vaitkus.

NORS Airidą Čėsnienę galima vadinti atsakinga už Šventosios uosto atstatymo fiasko, ji Eugenijaus Gentvilo pasitikėjimo neprarado. Atvirkščiai - šiam išėjus į Seimą tapo jo patarėja. Redakcijos archyvo nuotr.

Vadovaujasi kolektyvo nuomone

Paklaustas, ar gali ką nors Uosto direkcijos vadovas vienas be komandos padaryti, A. Vaitkus atsakė: "Uosto direkcijoje dirba apie 240 žmonių. Visų nesužiūrėsi. Privalai suburti komandą, kurią sudarytų specialistai, ir jais pasitikėti, būti ramus, kad darbas bus padarytas laiku ir kokybiškai. Nepasakysiu nieko naujo, jog norint sklandžiai dirbti, būtina susiformuoti savo komandą, kuria galėtum pasitikėti 200 procentų.

Atėjus man vadovauti Uosto direkcijai, visi be išimties gavo mano pasitikėjimo kreditus, deja, kai kurie juos žaibiškai iššvaistė. Nepakenčiu melo, veidmainystės. A. Čėsnienė atnešė pasirašyti man posėdžio protokolą dėl Šventosios uosto klausimų. Sudaryta komisija pateikė išvadas, kad garsinis įrašas ir surašytas protokolas yra du skirtingi dalykai. Ar galima tokiu žmogumi pasitikėti?

Kalbėdamas apie kadrų politiką norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nesu priėmęs nė vieno sprendimo nepasitaręs su įmonės vadovybe ir negavęs aiškių argumentų - visi sprendimai buvo kolektyviniai. Pavyzdžiui, kai buvo renkamas infrastruktūros direktorius, aš nedalyvavau niekur. Labai džiaugiuosi, kad per metus laiko man neteko nė karto keisti kolektyvinės nuomonės, jos tiesiog sutapo.

Kol kas gausinti darbuotojų gretų neplanuojame - jų užtenka tiek, kiek turime šiuo metu. Merfio dėsnis sako: "Jei norite, kad komanda laimėtų šuolių į aukštį konkursą, suraskite žmogų, kuris gali peršokti septynias pėdas, o ne septynis žmones, kurie gali peršokti vieną pėdą."