Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (506)
Iki šiol Klaipėdoje mes neįvertiname asmenybių, kurios mūsų miestą jungė ir jungia su pasauliu. Bet kurio klaipėdiečio paklausus, kas mūsų miestui yra vokietis Henrikas Šlymanas ar škotų pirklių Simpsonų giminė, nelabai tikėtina išgirsti išsamesnį atsakymą. Nors Henriką Šlymaną mini visas pasaulis kaip Trojos atradėją. O tos Trojos pėdsakų paieškos prasidėjo po to, kai Klaipėdoje per didįjį gaisrą 1854 m. nesudegė Simpsonams priklausę sandėliai. O juose pirklys H. Šlymanas laikė indigo. Nuo tų nesudegusių sandėlių su brangiomis medžiagomis, jas sėkmingai pardavus, prasidėjo H. Šlymano žygis link Trojos. Bet šįkart ne apie tai.
Simpsonai
Reta Mėmelio-Klaipėdos istorijoje pėdsaką palikusi giminė turi tokią gražią atvykimo į miestą legendą kaip pirklių, pramonininkų, visuomenės veikėjų giminė iš Škotijos - Simpsonai. Be legendos, jie paliko ir žymų pėdsaką miesto plėtroje, senamiesčio architektūroje, prekyboje, pramonėje. Simpsonų dinastijos pradininkas Viljamas gimė 1656 m. Kopar Angus miestelyje Pertšyre ir būdamas 22 metų amžiaus atvyko į Rytprūsius. Tačiau šeima pirmiausiai apsistojo prie Šventosios (Heiligen) upės žiočių. Tuo metu Britanija dėjo pastangas būtent per čia steigiamą uostą nukreipti visą prekybą su Žemaitija ir Lietuva. Tačiau tam planui žlugus škotų su anglais verslai išsikraustė į Mėmelį.
TERASA 2. Toji pati terasa, kai buvo švenčiamas Sąjūdžio 20-metis. Centre - Kristupas Šliogeris, šalia jo, kairėje, mama architektė Laima Šliogerienė.
Atvykėliai, sėkmingi medienos, javų, odos pirkliai, kvietėsi tautiečius, ir škotų bei anglų bendruomenė tik augo. Tačiau tik kelioms giminėms - Maklynams (MacLean), Mutrėjams (Muttray) ir Simpsonams - pavyko ne tik praturėti (medienos eksportu XVIII a. ypač garsėjo "Ludwig Simpson", "Johan &Henry Simpson &Co" kompanijos), gauti prekybos ar teisės tarėjų titulus, bet ir aukščiausias - Mėmelio burmistro - pareigas.
Masonų ložė
Rytprūsiuose masonų judėjimas prasidėjo Mėmelyje, kai 1776 m. vasario 23 d. čia buvo įkurta masonų ložė "Memphis". Jos steigėjai buvo pirkliai Johanas Simpsonas, jo pusbrolis Liudvikas Simpsonas ir kiti tuomet turtingi ir garbūs miestelėnai. Kažkodėl masonų ložės pavadinimas mums kelia ne itin teigiamus jausmus. Nors pagal veiklos apimtis nieko įtartino ar neigiamo neįžvelgtum - "Memphis" ložės nariai siekė asmens tobulėjimo, rūpinosi visuomenės dorovės ugdymu, savitarpio pagalba, labdara, intensyviai vystė verslą, aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime: organizuodavo koncertus, spektaklius, šokių vakarus, įvairius renginius. Per metus ložės nariai susirinkdavo į tradicinius pokylius Joninių, ložės įkūrimo ir kitų švenčių progomis. Jose privalėjo linksmintis santūriai, taip, kad "jautriai sielai patiktų". Prie "Memphis" ložės buvo įkurta ir kavinė, kuri garsėjo itin gardžia kava ir jos gėrimo ritualais.
Medienos pramonės vystytojai
Simpsonai minimi ir kaip 1772 m. įvykusio medienos pramonės esminio lūžio iniciatoriai, tvirtovės kanale įkūrę naują medienos uostą, įsipareigoję pardavinėti tik geriausią rinktinę medieną. Ji rūšiuoti būdavo pradedama jau prie Ragainės, o Rusnėje buvo įkurdinti prekybos sandėrius galintys sudarinėti agentai. Taip Klaipėdoje susidarė beveik moderni pramonės ir prekybos įmonė, kokybe garsėjančią Mėmelio medieną tiekusi Didžiajai Britanijai. Simpsonų galią ir įtaką to meto Klaipėdai rodo ir faktas, kad 1801 m. miesto rotušė persikėlė į Simpsonų įsigytą erdvesnį namą.
O burmistro titulą XVIII-XIX a. sandūroje užsitarnavo Johanas Simpsonas. Šis slaptasis komercijos tarėjas į Klaipėdos istoriją įėjo unikaliomis pastangomis ne tik gaivinti ir plėsti laivybą Mėmelio uoste, bet ir inicijavo jūrinių laivų statybą. Būtent jo dėka įkurtos jūrinių laivų statyklos, kurias išplėsti padėjo iš Anglijos ir Škotijos pakviesti meistrai. 1780 m. uoste buvo tik 8 savi laivai, o 1801 m. jau buvo pastatyti 27 burlaiviai, o per XIX a. Mėmelio burlaivių (vėliau - ir garlaivių) skaičius pasiekė šimtus. "Johan Simpson &Maclean" buvo bene garsiausias Klaipėdos burlaivių "prekės ženklas".
SUKILĖLIŲ G. 6. Nors šio namo paradinis įėjimas iš Teatro a., tačiau namas kažkodėl numeruojamas Sukilėlių g. 6. Beje, Šliogerių šeima į savo mansardinį butą eidavo iš kiemo. "Iki šiol negaliu pamiršti, kaip po mūsų mansardinį butą susirietęs vaikščiodavo aukšto ūgio tėvas, mama, o kai paūgėjau susirietęs jame vaikščiojau ir aš",- šiaip jau dievinąs savo vaikystės gyvenamąją vietą, šiandien vis dėlto prisipažįsta K. Šliogeris.
Kaip burlaivius pakeitė naujos eros pranašai - garlaiviai, taip ir Simpsonų giminę tarp Klaipėdos elito keitė naujos pramonininkų kartos. Vis dėlto, kai 1920 m. Palangos arbitražo komisijos pirmininkas Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Jangas Simpsonas atvyko į Lietuvos pajūrį, jis buvo maloniai nustebintas, kaip gerai čia žinoma Simpsonų pavardė. Kol kas dar labai trūksta duomenų apie šią garbingą dinastiją. Gal ką apie juos būtų galima rasti Vokietijos, gal - Škotijos ar Didžiosios Britanijos archyvuose. Ir gal kada nors istorikams pasistengus turėsime pilną Simpsonų dinastijos veiklos ir gyvenimo Mėmelyje vaizdą. O šiuo atveju, įžengus į Teatro aikštę, žinoma tik tiek, kad čia kadaise buvo Simpsonų sandėliai, o jau minėtas Liudvikas Simpsonas sklype, kuriame dabar stūkso "Marginių" parduotuvė, turėjo savo valdas su labai gražiu sodu.
Kristupo Šliogerio versija
Teatro aikštėje 1980 m. apsigyveno architektų Laimos ir Vytauto Šliogerių šeima, kuri, be abejo, domėjosi, kieno čia gyventa ir kurta. Tad architektai dažnai diskutuodavo, kas, kaip, dėl ko. O visa tai girdėdavo ir į galvą kraudavosi jų sūnus Kristupas: "Mūsų namas, nesvarbu, kad fasadas Teatro aikštėje, numeruojamas Sukilėlių g. 6, buvo gyvenamasis, namas greta - Sukilėlių g. 8 ir fachverko (Sukilėlių g. 10) - ūkiniai komplekso pastatai. Dar vienas ūkinis pastatas stovėjo kieme, palei dabartinę Pilies gatvę. Sename plane esu matęs, kad visas tas kompleksas buvo aptvertas tvora. Sukilėlių 2 ir 4 buvo statyti vėliau, nes labai skiriasi ir jų architektūrinė stilistika", - savąją versiją pateikė K. Šliogeris.
PRATYBŲ AIKŠTĖ. Šiandieninė Teatro aikštė kadaise buvo ir turgaus, ir pratybų aikštė. Šioje nuotraukoje puikiai matosi terasa, priklausanti Sukilėlių g. 6-ajam namui.
Anonsas
O kiek K. Šliogerio versija skiriasi nuo istorikų surinktų duomenų, aiškinsimės kitą antradienį. Taip pat prisiminsime ir architektų Šliogerių šeimos istoriją, - už ką ir kodėl jiems pavyko apsigyventi Klaipėdos miesto širdyje - Teatro aikštėje. Beje, gyvenimas joje turi ir savo kainą...
Rašyti komentarą