Tęsinys. Pradžia sausio 4 d. numeryje.
Kiek vėliau parko prieigose atsidarė kavinukė "Klevas", kurioje man įdomiausias vaizdas buvo pastato išorėje stogo konstrukcijų "apkabintas" gyvas klevas. Joje esu buvęs vos keletą kartų. Kur kas įdomiau buvo lankytis šalia esančiame pastatėlyje atidarytame "Juoko kambaryje" su kreivais veidrodžiais bei elektroninių žaidimų salėje (čia dažniausia kaina už žaidimą, kaip ir Buities rūmuose buvusioje panašioje salėje - 15 kapeikų).
Net kai mūsų, kiemo draugų, tikslas nebuvo pats poilsio parkas, mes dažnai pro jį pravažiuodavome dviračiais ar tiesiog pasivaikščiodavome po jį keliaudami į Melnragę ar Girulius, prie jūros. Vieną kartą aptikome vietą, kurioje pasikapsčius buvo galima rasti turbūt karo metu iššautų kulkų (tuomet jau žinojome, kaip atrodo iššautas ir neiššautas šovinys). Būdavome smalsūs ir žingeidūs. Kartą sugalvojome kelias iškastas kulkas padėti ant geležinkelio bėgių ir pažiūrėti, kas iš tų kulkų liks pravažiavus traukiniui. Pravažiavus traukiniui, iš kulkų liko "blynas". Vieną tokį ir dabar tebeturiu kaip to meto prisiminimą. Tokiu pat būdu esame išbandę ir smulkių kapeikų tvirtumą.
To meto parkas mano atmintyje išliko kaip saulėta, vasariška ir taiki vieta, pilna linksmai nusiteikusių žmonių - visų pirma - vaikų. Niekada šioje vietoje neteko regėti ar girdėti jokių barnių, piktų rėkavimų ar kitokių nemalonių situacijų.
Draugysčių su merginomis laikotarpis sutapo su parko nykimo laikotarpiu. Nors šaligatvių plytelių tarpuose žolė augo vis aukštesnė, tarp parko medžių daugėjo šiukšlių, o prie atrakcionų - nuorūkų, stiklo duženų ir alaus kamštelių, tačiau vis dar būdavo malonu nueiti į pasimatymą parke, pasivaikščioti po jį.
VAIKYSTĖ prabėgo smagiai. Karuselėje ant arkliuko.
Tuo metu dar buvo bandymų parką gaivinti - "Vaikų sektoriuje" buvo pastatyti keli dideli pripučiami atrakcionai, kurie ilgai ten vis dėlto neišbuvo. Paskutinį kartą "Velnio ratu" kilau su būsima žmona Rože 1998 m. Tas kartas labai akivaizdžiai paliudijo atrakcionų parko agoniją - nors nusipirkome bilietėlius vienam kartui, atrakcioną reguliuojantis vyriškis leido mums pakilti antrą kartą nemokamai. Tuo metu parko atrakcionai jokio pelno nebenešė ir keli vis dar tebeveikusieji gyvavo paskutiniąsias dienas.
Mano studijų laikotarpis, nors ir netiesiogiai, taip pat susijęs su parku. 1993-1997 teko studijuoti netoli parko esančioje Aukštesniojoje pedagogikos mokykloje (dabar Klaipėdos kolegija). Fizinio lavinimo pamokos vykdavo šalia parko esančiame Žalgirio stadione, o geru oru su kai kuriais dėstytojais paskaitas susiorganizuodavome pačiame parke.
ANKSČIAU parkas būdavo pilnas vaikų ir geros nuotaikos.
Po šių studijų tarnavau Savanoriškose krašto apsaugos pajėgose (1998-1999 m.). Su būrio draugu nusprendėme bėgioti krosus, kurių maršrutai taip pat driekėsi parko takeliais iki jūros. Grįždami nepraleisdavome progos pakalbinti parke vaikščiojusių merginų. Deja, tuo metu jau teko susidurti ir su pavojingais parko pokyčių padariniais, pavyzdžiui, "naujojo" jaunimo grupele, nenorėjusia patraukti savo kovinio šuns be antsnukio nuo tako. Tik po trumpo ir įtikinančio pokalbio šuo nuo tako buvo patrauktas. Kitą kartą, bėgdami eilinį krosą, pasibaisėjome ant vienos pušies pamatę prikaltą per sparnus varną. Po šių incidentų nusprendėme bėgioti po parką su tam tikromis savigynos priemonėmis. Dar vėliau parke pradėjo lankytis benamiai ir narkomanai. Štai taip keitėsi parko kontingentas...
Ir vėliau parkas buvo šalia manęs - kitas studijas tęsiau ir dabar dirbu Klaipėdos universitete, centriniuose rūmuose. Aš esu archeologas ir netgi ši mano profesija yra susijusi su parku. Prieš keletą metų teko atkasti vokiečių kareivio, žuvusio II Pasaulinio karo metais Klaipėdos apylinkėse, palaikus.
Pavyko nustatyti jo tapatybę - tai buvo 1915 m. gimęs viršila Siegfried König. Jo kaulai atgulė visai šalia parko esančiose vokiečių karių kapinėse.
Šiuo metu gyvenu šiaurinėje miesto dalyje, todėl kai tik važiuoju į miesto centrą, parką matau visada. Ir pasivaikščioti jo takais takeliais vis dar malonu.
Informacija
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.
KARUSELĖ. Geltonoji karuselė "Saturnas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą