Prisiminimais apie parką pasidalino klaipėdietis Sigitas Pinikas. 56-erių vyras gimė, užaugo ir iki šiol gyvena šalia parko.
Sigito šeima pasistatė šalia parko namą. Tėvelis Aleksas buvo savamokslis statybininkas, turėdamas kelis pagalbininkus statydavo aplink parką namus, statė net šalia parko esančią tuberkuliozinę ligoninę.
Sporto pasiekimai
Sigitas parke matydavo vyresnius vyrus sportuojant, žaidžiant miestučius ("gorodki"), mėtant lazdas. Sigitas, būdamas šešerių, dar nedrįsdavo prie jų žaisti. Tik jiems išėjus su vienmečiais draugais užimdavo jų vietą. Vėliau vyresnieji pakviesdavo žaisti kartu. Vaikas išdrąsėjo, jam pradėjo sektis.
Paprastas klaipėdietis stalius Valentinas Kulikas padirbo mažiesiems žaidėjams pirmąsias geležimi apkaustytas lazdas. Pirmasis ir ilgametis jų treneris buvo didelis sporto entuziastas Adolfas Krizonis.
KOMANDA. Po apdovanojimų LTSR ir Pabaltijo čempionate 1983 m. Iš kairės: Sigitas Pinikas, Sergejus Bagaevskis, Valdemaras Adulas, Romas Gecevičius, Vladimiras Mudrovas, Evgenijus Marokanovas ir treneris Adolfas Krizonis.
1967 metais Klaipėdos kultūros ir poilsio parke vyko Lietuvos jaunučių čempionatas. Sigitui buvo dešimt metų. Jis buvo labai taiklus, čempionate užėmė pirmąją vietą. Garbės raštus ranka parašydavo ir įteikdavo tuometinė parko direktorė Bronė Valickienė.
1972 metais Sigitas jau buvo kandidatas į sporto meistrus. Būdamas 14 metų Sigitas tapo Respublikos rinktinės nariu, TSRS čempionate Leningrade atstovavo Lietuvai, antrojoje grupėje užėmė trečiąją vietą.
1980 metais Soligorske (Baltarusija) Sigitas pirmasis Lietuvoje išpildė sporto meistro reikalavimus. Antrasis buvo taip pat iš parko komandos - klaipėdietis Valdemaras Adulas.
Virė aktyvus sportinis gyvenimas
Iš pradžių parke sporto aikštelės buvo nesutvarkytos, miestučius žaisdavo ant smėlio. Vėliau iš uosto gauta metalo gabalų grindims, aplink sudėtos lentos, pastatyta atsimušimo tvora lazdoms, kad pagaliai toli nenuskrietų. Žiūrovai žaidimą stebėjo už tvoros, kad jų nesužeistų. Užtverta teritorija buvo 600 kvadratinių metrų ploto.
"Parke buvo visas sporto aikštynas. Miestučių, rankinio, tinklinio ir krepšinio aikštelės buvo dengtos šlaku, todėl labai dulkėdavo. Dažnai šlaką laistydavo vandeniu. Futbolą žaisdavome rankinio aikštelėje. Nuo šlako būdavome juodi, už tvoros buvo šiferiu dengtas lauko dušas su šaltu vandeniu", - pasakojo pokalbininkas.
TRADICIJA. Pažaidę futbolą vyresni vaikai po to traukdavo į parko šokius.
Pasak Sigito, vaikai patys prižiūrėdavo aikšteles, pavasarį dažydavo tvoras, šluodavo aikšteles, grėbdavo nukritusius lapus, rinkdavo šakas.
Sporto aikštelėse nuolat vykdavo miesto spartakiados. Ypač aktyvūs buvo darbo kolektyvai. Parke nuolat treniruodavosi įvairių statyklų, gamyklų, kombinatų bei kitokių įmonių komandos.
Miestučių centras
Dauguma netoli parko gyvenančių berniukų sportuodavo parke. Sigitas prisimena, kad tokie vaikai, kartu ir jis, buvo vadinami "parkiniais".
ČEMPIONATAS. 1986 m. Pabaltijo miestučių čempionatas Klaipėdos parke.
"Tik sniegui nutirpus žaisdavome miestučius ir taip iki pat spalio pabaigos, kol neužšaldavo. O žiemą eidavome į čiuožyklą. Mums nebuvo kada liūdėti ar prisigalvoti kokių nesąmonių, mes daug sportuodavome. Visi "parkiniai" užaugo dorais žmonėmis, nė vienas nesėdėjo kalėjime", - pasakojo pokalbininkas.
Kiekvienų metų vasarą Klaipėdos kultūros ir poilsio parke vykdavo miestučių čempionatai ir Klaipėdos parko komanda buvo stipriausia Lietuvoje. Klaipėdoje vykdavo ir Pabaltijo čempionatai, atvykdavo dalyvių iš Estijos, Latvijos, Kaliningrado. Čempionatai Klaipėdoje buvo rengiami iki 1990 metų.
MIESTUČIAI. Šis žaidimas parke buvo bene populiariausias - jį žaisdavo parko vaikai, suaugusieji, miesto komandos, vykdavo įvairūs čempionatai.
1991 metais oficialių rungtynių neliko, tačiau entuziastai žaisdavo savarankiškai. Iki tol, kol metalo vagys pasisavino miestučių aikštelės metalo lapus.
Sigito sporto karjera truko apie 30 metų. Kiekvienais metais jis važiuodavo į Lietuvos ir TSRS čempionatus, pirmenybes, garbingai pasirodydavo, visada būdavo aukščiausioje lygoje.
Sigitas dirbo Klaipėdos mėsos kombinate, o laisvu laiku žaisdavo miestučius. Kai tekdavo važiuoti į varžybas, už tas dienas darbovietė mokėdavo darbo užmokesčio vidurkį.
1991 m., kai baigėsi jo, kaip sportininko, karjera, Sigitas savo namo šalia parko pirmajame aukšte atidarė alaus barą.
"Linksmi buvo laikai, per dieną parduodavome už maždaug 13 tūkstančių rublių. Manęs niekas nereketavo. Gal bijojo, nes buvau sporto meistras. Verslas truko apie pusantrų metų, kartą mėnesiui apsirgau, atsiguliau į ligoninę ir baro veikla sustojo", - pasakojo Sigitas.
Kasdienės pramogos
Vasarą beveik prie kiekvieno medžio ant patiesalų sėdėdavo žmonės, valgydavo, gerdavo limonadą, alų. Patys atsinešdavo valgius, gėrimus arba nusipirkdavo parke. Parko teritorijoje buvo prekybinis paviljonas ir du kioskai. Prekiaudavo alumi, limonadu, vynu 3 litrų talpos stiklainiuose. Juos atsidarę poilsiautojai vyną semdavo samčiu ir pildavo į puodukus. Per parką ėjo vandentiekis, todėl buvo daug vandens kranų, iš kurių iki pat vėlyvos žiemos buvo galima atsigerti vandens.
Šiltu sezono metu parkas buvo pilnas draugovininkų iš įvairių miesto organizacijų. Jie vaikščiodavo su raiščiais po tris ar keturis ir padėdavo policininkams gaudyti girtus, sudrausmindavo triukšmadarius. Už budėjimą draugovininkams įmonės pridėdavo po dvi dienas atostogų.
Informacija
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą