Kai pomėgis tampa gyvenimu

Kai pomėgis tampa gyvenimu

Devyniasdešimečio jubiliejų ką tik atšventęs tautodailininkas Folgentas Pučkorius vietoje nestovi net sulaukęs tokio garbingo amžiaus. Nors ir ne taip greitai, kaip norėtų, tačiau jis vis tiek užsiima savo didžiausiu gyvenimo pomėgiu - drožinėjimu.

Senjoras nuo mažens turėjo polinkį piešti, lipdyti iš molio įvairias figūrėles ir drožti iš medžio. Deja, bet dėl sunkių gyvenimo sąlygų savo hobį jam teko atidėti ateičiai. Tik įkopęs į šeštą dešimtį F. Pučkorius nusprendė grįžti prie jaunystės pomėgių ir pradėjo lankyti meno mėgėjų būrelį Kretingoje. Čia jis susitiko su kitais meistrais, kurie ir paskatino imtis kalto rimtesniems darbams.

Jau po kelerių metų tautodailininko skulptūrėlės dalyvavo daugelyje parodų, pabuvojo ir užsienyje. Iš viso menininkas darbus eksponavo 37 tautodailės parodose, surengė net 3 personalines parodas. Jo darbų yra įsigiję Kretingos, Vilniaus, Klaipėdos, Platelių muziejai. 2007 m. vykusiame Žemaitijos Užgavėnių kaukių konkurse F. Pučkorius užėmė III vietą, 2009 m. - II vietą, o 2010 m. pasiekė ir I vietą. Šie trys diplomai, liudijantys meistro pasiekimus, pagarbiai kabo ant sienos šalia drožinėtų figūrų.

MUZIEJUS. Savo butą liaudies meistras vadina muziejumi, nes visos sienos nukabinėtos jo mediniais dirbiniais. Evelinos ŠALTYTĖS nuotr.

Maloniai mus sutikęs savo namuose, senjoras ne tik aprodė per ilgus gyvenimo metus sukauptą turtą - drožinėtas figūrėles, bet ir parodė, kaip prasideda drožinėjimo darbai.

"Visų pirma reikia nusipiešti figūrą to, kas šiuo metu mano galvoje, ant medžio kvadratėlio, o po to galima pradėti drožinėti. Kai baigiu drožti, nudažau figūrą paprastais dažais, o po to nulakuoju, - susikaupęs kalbėjo F. Pučkorius. - Visos išdrožtos figūros turi savo charakterį, man jos visos kaip žmonės, kaip mano draugai, - entuziastingai kalbėjo senjoras.

- Man savaime galvoje susiformuoja veidai, tai pradedu drožti kaukes su skirtingomis veido išraiškomis. Seniau vieną kaukę galėdavau išdrožti per porą dienų, o dabar jau trunku ilgiau. Savo butą vadinu muziejumi, nes visos sienos nukabinėtos mano mediniais dirbiniais. Štai - velniukus esu atskyręs ir laikau ant kitos sienos, bet tie kipšiukai vis tiek šypsosi... - pokštavo jis. - Čia mano šių metų darbai - rūpintojėlis, nykštukas keliauninkas ir šuo... Anksčiau savo dirbiniais pats prekiaudavau Jūros šventėje, bet dabar tiek toli nebenueinu, tad mano visas gyvenimas yra namuose. Kartais ateina anūko draugai, jie visada žiūri, kaip drožinėju, ir jiems patinka, tačiau patys imti kalto nedrįsta", - sakė F. Pučkorius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder