Skamba keistokai, tačiau mažiausi Klaipėdos dizaineriai kuria ne kur kitur, o rūsyje.
Tiksliau, rūsyje įrengtose dirbtuvėse, kurios, kaip ir pati "Kukučio" studija, priklauso Jaunimo centrui.
Studijos vadovė Renata Urbonienė sako, kad dirbtuvėmis rūsyje ji ir vaikai labai džiaugiasi.
"Mums čia patogiausia, ši erdvė labai gerai nuteikia kūrybai. Be to, čia yra tikros kūrybinės dirbtuvės - mes taškom, darom, ką norim. Vaikui nereikia bijoti, kad aptaškys stalą, ką nors numes ant grindų", - teigė ponia Renata.
Dizaino studija "Kukutis" Jaunimo centre įsikūrė prieš ketverius metus. Šiuo metu studiją lanko apie 30 vaikų nuo trejų iki šešiolikos metų. Pasak vadovės, jų vis daugėja.
Trejų metų Jonukas - šiuo metu jauniausias studijos dizaineris, tačiau vadovei R. Urbonienei yra tekę meno subtilybių mokyti ir dar mažesnį "menininką".
"Pats mažiausias studiją lankęs mažylis buvo vos metų ir aštuonių mėnesių. Tačiau jis užsiėmimuose būdavo su mama - tai buvo tokios šeimyninės pamokos, - prisimena vadovė. - O mūsų Jonukas dar ne taip seniai pradėjo kalbėti, - pridūrė R. Urbonienė, - mes ne visada suprantame vienas kitą, bet jo darbeliai jau keliauja į parodas, konkursus."
Tėveliai į studiją kiekvienais metais atveda tokių mažų vaikų. Štai Akvilei tuoj bus penkeri, ji studiją lanko jau antrus metus. "Studiją lanko ir Akvilės sesutė Rugilė, dvejais metais vyresnė. Kartą Akvilė atlydėjo pas mus seserį ir nebenorėjo išeiti."
Beje, vyresnės mergaitės čia kartais pabūna mamomis, padeda vadovei prižiūrėti mažuosius.
ES konkursų dalyviai
Anot R. Urbonienės, tai, ką vaikai veikia studijoje, nėra tik kūryba, - tai ir pasaulio pažinimas.
"Su mažiukais ruošdamiesi paskutinei savo parodai darbą pradėjome nuo to, kuo skiriasi paukštelis nuo vilko - pirmiausia bandėme tą išsiaiškinti. Nagrinėjom, ką paukštelis turi: ar kailiuką, ar plunksneles. Jei plunksneles, tai kokios jos, kokia spalva, koks raštelis... Daug knygų peržiūrėjom."
Ši dizaino studijos darbų paroda, pavadinta "Giedantys paukštukai", atidaryta Klaipėdos "Pelėdžiuko" bibliotekoje.
Studijoje vaikai ne tik piešia, jie susipažįsta su įvairiomis kūrybos technikomis. Kūrybai čia naudojamos pačios įvairiausios priemonės.
"Mes piešiame smėliu, augalais. Pučiam mėlynus, geltonus muilo burbulus, kurie popieriaus lape virsta gražiausiais grafikos darbais. Dirbam su oda, medžiu. Spektras labai platus. Stengiamės panaudoti daug dalykų, kurie šiaip jau atrodo nereikalingi namuose, kurie, atrodo, tinkami tik išmesti. Štai kūrėm medines pilis: iš staliaus gavom medžio gabalėlių, klijavom, konstravom, vėliau apdailinom, apipaišėm, ir padarėm. Į medžiagų rinkimo procesą įtraukti ir vaikų tėveliai, močiutės. Jie neša mums ir kailiukus, ir sageles, ir cukinijų sėklytes, - žino, kad nieko nereikia išmesti, - šypsosi vadovė. - Pasižiūrėjęs į kūrinį net ne visada suprasi, iš ko jis padarytas."
Dizaino studija dalyvauja daugelyje kūrybinių konkursų, tiek respublikiniuose, tiek tarptautiniuose. Šeši "Kukučio" vaikų darbai dabar yra išsiųsti į Briuselį - į Europos Sąjungos konkursą, skirtą paukščių direktyvos 25-mečiui. Pasak R. Urbonienės, šiame konkurse dalyvauja vaikai iš ES priklausančių šalių bei šalių kandidačių. Vadovė džiaugiasi, kad šįkart internete netgi parengtas puslapis lietuvių kalba, jame galima pamatyti klaipėdiečių atsiųstus darbus.
"Konkursui pasibaigus bus išrinkti geriausi darbai, o jų autoriai kartu su tėveliais bus pakviesti atvykti į Briuselį. Aišku, konkursui atsiunčiama daugybė darbų. Tačiau manau, kad ir mes turime šansų, mūsų vaikų darbeliai tikrai ir gražūs ir įdomūs."
Nesvetimos ir "kūrybinės kančios"
Mums lankantis "Kukučio" studijoje, keturmetė Akvilė labai susikaupusi piešė. "Piešinuką kuriu, - paaiškino. - Čia - drugelis."
Tačiau mums įsikalbėjus mergaitė tvirtino, kad užaugusi menininke būti visai nenorėtų. Svajoja apie ką kita - sako, bus balerina: "Gražiai šoksiu."
Vienuolikmetė Erika tuo metu kūrė "monstrą iš filmuko". Jos monstras su penkiom akim, padarytom iš plastmasinės dėžutės saldainiams. Vietoj plaukų - garso kasetės juostos. "Šiaip jau tas monstras turi daugiau akių, bet čia netilpo..."
Dešimties metų Karolina, paklausta, kokią netikėčiausią medžiagą ji yra panaudojusi kurdama, sakė: "Turbūt tualetinį popierių... Įdomu kurti iš netradicinių priemonių, nes iš nereikalingų dalykų gali padaryti ką nors labai gražaus".
Erika per trejus metus - tiek laiko ji lanko šią studiją - sako sukūrusi nesuskaičiuojamą daugybę darbų. Dalį jų parsineša namo - puošia savo kambarį.
Tiesa, mergaitė pripažįsta, kad noras kurti kyla ne visada: "Būna, pasiimu popieriaus lapą, o ką piešti - nebežinau. Kodėl tas noras dingsta, nežinau, - apie "kūrybines kančias" pasakojo Erika. - Na, bet kartais užtenka pažaisti kompiuteriu, ir noras piešti sugrįžta, arba kokį filmuką pažiūriu - ir gimsta įdomi mintis."
Mažosios dizainerės tvirtina, kad sutaria labai gerai: "Esame kaip sesės. Jei ir susipykstam, labai greitai susitaikom".
Rašyti komentarą