Anot Thomo Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, festivalio pavadinimą ir temą įkvėpusios knygos vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas bei pristatymas paties renginio metu – išskirtinis įvykis ligšiolinėje jo istorijoje. F. Illieso darbas, vadinamas 1913-ųjų biografija, Vokietijoje pasirodė vos prieš dvejus metus ir netrukus tapo bestseleriu.
Iš šmaikščių mikroistorijų sudarytoje įsimintinų metų mozaikoje, kurią lietuviškai išleido leidykla „Sofoklis“, figūruoja psichoanalizės patriarchas Sigmundas Freudas, mados kūrėja Gabrielle Chanel, rašytojas Thomas Mannas ir jo brolis satyrikas Heinrichas, būsimasis diktatorius, o anuomet – sėkme negalėjęs pasigirti tapytojas Adolfas Hitleris, daugybė žinomų Europos menininkų, literatų, filosofų.
Autorius F. Illiesas, studijavęs Bonoje bei Oksforde, plunksną miklinęs laikraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, įsteigęs bei redagavęs gyvenimo ir meno žurnalą „Monopol“, yra prisipažinęs, jog su gausia medžiaga jam tekę pakovoti. Meno istorikas net keturis kartus sėdosi rašyti knygos, kol atrado tinkamą būdą informacijai apdoroti ir pateikti skaitytojui patrauklia bei glausta forma – mikroistorijas galima skaityti iš eilės arba rinktis pagal interesų sritį.
Vokiečių autoriaus knyga jau pasirodė ir anglų, olandų, lenkų kalbomis. Anot leidinį į lietuvių kalbą išvertusios Kristinos Sprindžiūnaitės, „1913: šimtmečio vasarą“ ji pirmiausia ne perskaičiusi, o išgirdusi audioknygos formatu. „Mane sužavėjo tiek įvairus, panoraminis turinys, tiek skaitovo talentas. Tad ir versdama skyriau itin daug dėmesio teksto sklandumui ir skambesiui“, – pristatydama knygą, sakė K. Sprindžiūnaitė.
Anot vertėjos, knyga gali būti vadinama istorine, tačiau su būtinomis išlygomis – tai nėra akademinis veikalas, tampantis pagrindu enciklopedijų bei vadovėlių straipsniams. Dėl šios priežasties knyga, parašyta derinant populiarią laikraščių skelbimų, paskalų žurnalų bei detektyvinių istorijų stilistiką, formuoja neįprastą santykį su istorija bei jos traktavimu – itin patrauklų, verčiantį skaitytoją nuogąstauti matant, kad lengvai skaitoma turininga knyga tuoj baigsis.
„Rašyti apie laiką – iššūkis, ir jį autorius pasitinka bei įveikia kūrybiškai bei gyvai. Vengdamas determinizmo, nenurašydamas visko atsitiktinumams, F. Illiesas nepataikauja tiems, kurie knygoje tikisi rasti atsakymą, ar Pirmojo pasaulinio karo grėsmė buvo ne tik nuspėjama, bet ir išvengiama – juk šis klausimas siekia supaprastinti gyvenimą, – sakė knygos pristatyme dalyvavęs istorikas Nerijus Šepetys. – Jis sugeba rašyti apie tikrai buvusius žmones taip, kad klausimas, ar šitaip buvo iš tikrųjų, nebėra svarbiausias, kai takoskyra tarp tikro ir pramanyto nėra pagrindinis, ir man atrodo, kad šito Lietuvoje labai trūksta. Knygos, kurios mus sudomina laiku ir juo gyvenusiais žmonėmis, nėra daug, ypač – Lietuvoje.“
Pirmadienį festivalio žodžio programą tęs lenkų istorikas Maciej Górny, pranešime „Blaivi vasaros dvasia“ atkursiantis Europos nuotaikų geografiją Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, kitomis dienomis laukiama susitikimų su garsiu vokiečių kultūrologu Silvijumi Vietta, Hildesheimo (Vokietija) universiteto profesoriumi emeritu bei istoriku dr. Eligijumi Raila. Žodžio programos diskusijas papildys Goethe‘s instituo ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos rezidentų rašytojų Nielso Mohlio, Corinnos Roche ir Paulinos Eglės Pukytės kūrybos Th. Manno ir Jeano Paulio Sartre‘o fiktyvaus susitikimo Nidoje tema skaitymai.
Liepos 12–19 d. įvairiose Nidos kurorto kultūros erdvėse vyksta klasikinės muzikos koncertai, pokalbiai, parodos ir kino vakarai, jungiami Th. Manno festivalio temos „Šimtmečio vasara“, skirtos Pirmojo pasaulinio karo pradžiai atminti. Šiuo renginiu pradedamas naujas festivalio penkerių metų teminis ciklas „Modernybės palikimas: 100 metų po Didžiojo karo“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą