Vilniaus botanikos sodo ūkio skyriaus vedėja agronomė Vida Raubienė sutinka, kad su tokiu galvosūkiu susiduria ne vienas daržininkas mėgėjas. Bet yra ir išeitis - pagrindinių augalų sėklas užsiauginti patiems. Yra augalų, kurių sėklų auginti neapsimoka. Štai salotas edukaciniam Botanikos sodo daržui agronomė dažniausiai perka. Pasirinkimas - didžiulis. Salotas, kaip ir daugelį kitų augalų, jau pasėjo. Ūgtelėjusios bus persodintos ir jau dideliais lapais iškeliaus į lysves. Botanikos sodo sklypas turi gražiai atrodyti, tad ir visokių spalvų, formų ir dydžio augalų reikia. O kokių reikia mėgėjui? „Tų, kurie išbandyti ir kurie patiko“, - pataria agronomė. Yra ir kita problema, įtikusios veislės sėklų, ateinančiais metais gali parduotuvėje neberasti.
„Visas sėklas giria, bet aš negaliu reklamuoti, nes nelabai tikiu tuo, kas parašyta. Papriką vieną vienintelę jau daugelį metų turiu. Jos pavadinimą jau turėčiau pasitikrinti užrašuose, bet man to nereikia. Per daugelį metų patyriau, kad tos rūšies paprikos augina mėsingus, gero skonio vaisius, derlingos. Patarčiau visiems, kas turi daugiau laiko, pagrindinių daržovių sėklas užsiauginti. Ir malonumas, ir pigiau, ir garantija. Pasiruošti sėklų paprasta - išsirenki gražiausią vaisių, išimi sėklas, išdžiovini, suberi į pakelį, užsirašai, kad nesupainiotum per klaidą, ir ramiai lauki pavasario. Pernokinti, vaisių, kol musės užpuola, nereikia. Jei vaisius pradeda pūti, ir sėklos genda viduje“, - pataria agronomė. Patiems galima pasiruošti daugumos daržovių sėklų. Tų augalų, kurie žydi ir tų, kurie duoda vaisius. Morkų, burokėlių pavasarį reikia išsirinkti gražiausią šaknį, pasodinti, kai tik galima sodinti, ir laukti, kol subrandins sėklas. Jeigu sėklų liko, jų išmesti nereikia. Tiks kitą pavasarį, tik gal ne tokios daigios bus, reikės tankiau suberti.
Tiems, kas ieško naujovių, reikėtų atkreipti dėmesį, ar augalas nėra hibridinis (pakelis pažymėtas H raide). Pasisėję pačių pasiruoštų hibridinių agurkų sėklų, tokių vaisių, kokie džiugino praėjusiais metais, galima nebegauti. Paprastų agurkų sėklos niekada nenuvilia, jas nesudėtinga paruošti. Kaip teigia patyrusi daržininkė, siekiant patikimumo, sėklas reikėtų rinktis išbandytas gyvenimo, senąsias. Galima ir svogūnų bei česnakų sėklų užsiauginti. Česnakų, svogūnų gumbelių - taip pat. Česnakai subrandina mažus gumbelius, kitais metais juos pasėjus, dar ateinančiais galima imti derlių. Ropinių svogūnų kelias trumpesnis. Pavasarį sėklytes pasėti, išpikuoti, gerai prižiūrint, rudenį jau galima roputes rauti.
Botanikos sodo daržininkystės sektoriui diriguojanti specialistė paprastai užsiaugina gėlių ir vaistažolių sėklų. „Yra gėlių, kurias atsivežame iš užsienio, o kitais metais tokių jau neberandi. Nusiėmei sėklų - žinai, kad turėsi gėlę, kokios nori. Parduotuvėje nupirkai, nepažįsti - nežinai, kokia ji bus. Dažnai pirktinės sėklos būna nedaigios. Esą tokių dekoratyvinių augalų, kurių sėklų dėl trumpos ir permainingos mūsų vasaros patiems užsiaugint sunku. Visada perku iki vėlyvo rudens puošnių dekoratyvinių kopūstų sėklų. Jų reikia berti netaupant. Dėl ilgo vegetacinio laikotarpio šių augalų sėklų gerai sunokinti nepavyksta ir specialistams.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą