J. Oleko nupirkti laivai galėjo būti sunaikinti

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) valdininkai iki šiol neslepia džiaugsmo dėl pernai už 191,5 mln. litų iš Didžiosios Britanijos įsigytų laivų. Tačiau kas mums yra auksas, užsieniečiams yra šiukšlės: britai ruošėsi sunaikinti du senus minininkus, bet paskutiniu metu prakišo juos Lietuvai.

Britams laivai buvo nereikalingi

"Respublika" šių metų vasarį rašė, kaip Juozo Oleko vadovaujama KAM praėjusių metų pabaigoje ekonominio nuosmukio akivaizdoje spėjo sukirsti rankomis su Didžiosios Britanijos laivų pardavėjais dėl dviejų senų minininkų pirkimo.

J.Olekas, jo pavaduotojas Antanas Valys ir dar daugelis KAM valdininkų bandė įtikinti, kad Lietuvai labai pasisekė, jog laivus pavyko įsigyti taip pigiai - už 191,5 mln. litų. Visi prabangaus pirkinio gynėjai nenoriai komentavo, kodėl Estijai ir Latvijai pavyko panašius minų medžiojimo laivus įsigyti kelis kartus pigiau. Buvo aiškinama, neva latvių ir estų laivai yra blogesni.

Pasirodo, Lietuvos įsigyti tikrai buvo "geri". J.Olekui ir jo komandai minininkus prastūmusi britų kompanija "Thales" net nebando slėpti: abu laivai jau prieš kelerius metus buvo įtraukti į sunaikintinos arba parduodamos technikos sąrašą.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija 1997 m. minininkus "HMS Cottesmore" ir "HMS Dulverton" pavertė paprastais patruliavimo laivais, o 2004 m britų Karališkasis jūrų laivynas nusprendė atsisakyti šių laivų pertekliaus ir nuo tada jų nebenaudojo. Laivai laukė pardavimo arba sunaikinimo.

Pirkėją rado greitai

Niekam nereikalingi laivai dvejus metus nepajudinamai stovėjo viename iš Didžiosios Britanijos uostų. 2006 m. vienos didžiausios ir įtakingiausios Didžiojoje Britanijoje karinės pramonės kompanijos "Thales" atstovai kreipėsi į šalies Gynybos ministeriją su pasiūlymu "pasinaudoti savo tarptautinės rinkodaros ir pardavimo patirtimi padėti rasti šalį, kuri būtų suinteresuota įsigyti laivus".

Britų pareigūnai savo kariniu pramoniniu kompleksu pasirūpino ir netrukus rado valstybę, kuriai galima būtų parduoti nenaudojamus minininkus. Šia valstybe tapo Lietuva. "Thales" bendrovei pasisekė ne vien dėl to, kad britų Vyriausybė rado jai pirkėją, bet ir todėl, kad (atliko???) abiejų laivų modernizavimo darbus.

"Ilgiau delsime - daugiau prarasime"

KAM valstybės sekretorius Arturas Plokšto buvo vienas iš tų, kurie rūpinosi britų laivų pirkimu. Pasak pareigūno, ministerija jau sumokėjo 46 mln. litų už savo pirkinį, tad dabar jo atsisakyti būtų nelogiška.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė interviu "Respublikai" tvirtino, kad laivų atsisakiusi Lietuva prarastų 100 mln. litų. Jokių šiuos žodžius patvirtinančių dokumentų KAM negali pateikti. "Tokių dokumentų ir būti negali. Situacija keičiasi kiekvieną dieną, kuo vėliau nutrauktume sutartį, tuo daugiau sumokėtume", - "Respublikai" pasakojo A.Plokšto.

Pasak KAM atstovo, yra sudaryta KAM patarėjo Jameso Josepho Grybovskio vadovaujama darbo grupė, kuri bandys sušvelninti Lietuvos finansinius įsipareigojimus bendrovėms, su kuriomis yra pasirašytos ilgalaikės sutartys. Didžiosios Britanijos "Thales" yra viena iš tokių įmonių.

"Amerikiečiai laivų neperdavė dėl žydų"

A.Plokšto skundėsi, kad Lietuva neturėjo iš ko rinktis pirkdama laivus. Variantų esą buvo tik du - pirkti 1992 m. amerikiečių ar 25 metų senumo britų laivus. KAM pareigūnas pasakojo, kad iš pradžių Lietuva svarstė "JAV pasiūlytą pigesnį variantą".

"Mes labai ilgai mušėmės su Amerika dėl laivų. Iš mūsų pusės buvo bandymas organizuoti spaudimą kongresmenams. Neoficialiai buvo šnekama, kad mums neparduoda laivų dėl žydų kapinių Neries pakrantėje, kur buvo statomas namas", - "Respublikai" teigė A.Plokšto.

Sergejus TICHOMIROVAS

Sidebar placeholder