Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto siūlymas Lietuvoje įvesti privalomą vidurinį išsilavinimą šalies visuomenėje sukėlė daug diskusijų. "Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kuriam išsilavinimui - viduriniam ar pagrindiniam - pirmenybę teiktų klaipėdiečiai politikai, mokyklų vadovai, pastarųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.
Priminsime, jog kovo 3 dieną Seimo Švietimo, mokslo, ir kultūros komitetui svarstant Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, esminė diskusija vyko dėl jame numatyto privalomo vidurinio išsilavinimo. Nors balsuojant Komiteto narių balsai pasiskirstė po lygiai, rezultatą lėmė Komiteto pirmininko Rolando Pavilionio balsas, ir projekte buvo palikta nuostata dėl privalomo vidurinio išsilavinimo. R. Pavilionis griežtai laikosi nuostatos, jog Lietuvoje turi būti privalomas vidurinis išsilavinimas, nes tai esą atitinka Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai.
"Tai neįgyvendinama"
Švietimo skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė teigė esanti už tai, kad šalies žmonės turėtų kuo geresnį išsilavinimą, tačiau nepritarianti tam, kad būtų įvestas privalomas vidurinis išsilavinimas. "Nepritariu, nes tai nėra realu. Ties šia įstatymo pakeitimo nuostata dirba ne praktikai, o teoretikai, nežinantys realios situacijos Respublikoje. Pirmiausia, mes nesame įgyvendinę siekio, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų pagrindinį išsilavinimą, ir tokių neįgyvendintų siekių yra daugybė. Neįgyvendinus vieno siekio, norima užsibrėžti kitą, neskaičiuojant nei finansinių resursų, nežinant kokiu mechanizmu tai bus atliekama", teigė N. Laužikienė.
"Jeigu jau norima priimti tokią nuostatą, tai gal pirmiausia reikėtų pradėti mąstyti, kaip gi reikės priversti suaugusį žmogų įsigyti privalomą vidurinį išsilavinimą, sakė Švietimo skyriaus vedėja. Kokia prasmė tuščiai ką nors deklaruoti? Ar mes apgaudinėjame save ir norime atrodyti pati raštingiausia tauta pasaulyje? Visose tarptautinėse juridinėse normose, kurios galioja, yra įsipareigojama suteikti savo gyventojams pradinį išsilavinimą - tik tiek. O jeigu Lietuva užsibrėžė suteikti privalomą išsilavinimą iki 16 metų, tai ji turi tai ir daryti visomis pastangomis. Šiandien to tikrai nėra. Juk ir darbo biržose stovi daugybė žmonių, turinčių tik pradinį išsilavinimą. Tai ar verta apsimesti, kad visas gerai?".
Mokyklų vadovų nuomonės skiriasi
"Vyturio" vidurinės mokyklos direktoriaus bei Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Vladimiras Genutis teigė esąs už privalomą mokymąsi iki 18 metų, nenusakant, kad tai yra vidurinis išsilavinimas. "Manau, kad tai būtų tik formalus sprendimas, kurio įvykdyti negalėtume. Sakykite, kokiu būdu reikėtų priversi mokytis tuos, kurie mokytis nenori? Motyvacijos stoka ir šiandien yra skaudi problema.".
O Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Romualdas Bloškys palaiko R. Pavilionio poziciją. Anot jo, išsilavinęs jaunimas, žinios būtų didžiausias mūsų šalies turtas, neturinčiai didelių gamtos išteklių, nei kitų didelių turtų. R. Bloškio nuomone, jei būtų įvestas privalomas vidurinis išsilavinimas, turėtų sumažėti ir nusikalstamumas tarp paauglių, nes tada juos būtų lengviau sukontroliuoti, jie ilgiau būtų "matomi".
Prano Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė mano, jog per prievartą mokinių iki 18 metų laikyti mokykloje tikrai neverta. Jos manymu ir taip sudėtingi santykiai su nemotyvuotais mokiniais, jei mokslas būtų privalomas iki 18 metų, dar labiau paaštrėtų. "Manau, kad turėtų išlikti privalomas išsilavinimas iki 16 metų. Vyresni jaunuoliai jau yra brandūs savo pasirinkime ir prievartos tikrai nereikėtų", teigė J. Grigienė.
Jeigu būtume turtingi ir galingi, žinoma, puiku būtų, jei visi turėtų vidurinį išsilavinimą, bet dabartinėmis sąlygomis tai neįmanoma - taip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros siūlymą įvesti privalomą vidurinį išsilavinimą vertina "Ažuolyno" gimnazijos" direktorė Elena Montvydienė bei Simono Dacho vidurinės mokyklos direktorė Elena Blažienė. Jų manymu, Lietuvoje turėtų išlikti privalomas išsilavinimas iki 16 metų. Anot E. Blažienės, ir dabar visi, norintys gauti vidurinį išsilavinimą, gali tai laisvai padaryti. Nors dabar dešimtose klasėse daug moksleivių vyresnių nei 16 metų, visi jie mokosi ir niekas jų lauk nevaro. "Nieko gero nebus, jei nejausdamas atsakomybės jaunuolis mokyklos suole prasėdės vos ne iki 20 metų", - mano ji.
Seime klausimą svarstys kitą savaitę
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas švietimo klausimams Kęstutis Kaminskas vakar "Vakarų ekspresui" sakė, kad Švietimo įstatymo projekte esanti nuostata dėl privalomo vidurinio išsilavinimo dar gali keistis, nes svarstymas iš esmės tik prasidėjęs ir neprieita net iki plenarinio svarstymo. Komiteto prašymu, minėto įstatymo pakeitimo projektas Seimo plenariniame posėdyje bus svarstomas kitą savaitę, antradienį arba ketvirtadienį. Anot K. Kaminsko, Švietimo įstatymas - labai rimtas dokumentas, jame yra 75 straipsniai, todėl vargu ar užteks vieno posėdžio pakeitimams priimti. "Manau, Švietimo įstatymas turėtų būti svarstomas pastraipsniui, nes vos ne kiekvienam straipsniui yra siūlymų", - sakė Komiteto patarėjas švietimo klausimams.
Paklaustas, kokia būtų jo paties nuomonė privalomo išsilavinimo klausimu, K. Kaminskas jos neišsakė, teigdamas, jog jo užduotis - pateikti medžiagą, pagal kurią Seimas galėtų priimti sprendimą. "Galiu pasakyti tik tiek - komitetas nusprendė, jog tikslinga būtų įvesti privalomą vidurinį išsilavinimą, tačiau buvo ir nemaža kitų siūlymų, susijusių su privalomuoju švietimu. Šiuo metu privalomas išsilavinimas yra apibrėžiamas ne pagal pakopas, o pagal amžių. Pagal Konstituciją yra privaloma mokytis iki 16 metų amžiaus. Taigi, Seimas negalėtų priimti formuluotės, peržengiančios Konstitucijos ribas. Todėl yra svarstoma ir galimybė pakeisti Konstitucijos straipsnį šiuo klausimu", - sakė K. Kaminskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą