Nuspręsta, jog dvigubą pilietybę galės turėti ne visi

Nuspręsta, jog dvigubą pilietybę galės turėti ne visi

Pritarta Pilietybės įstatymo straipsniui, kuriuo apibrėžiamos dvigubos pilietybės sąlygos bei išplečiamos ribos. Tiesa, dėl pastarojo straipsnio atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui dar bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

Pagal naują Pilietybės įstatymo 7 straipsnį, kuriam ketvirtadienį pritarė parlamentarai, Lietuvos Respublikos pilietis galės būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai; yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę, ar jo palikuonis, dėl asmens tremties įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.

Lietuvos pilietybę galės turėti ir lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena; sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę ir nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai; yra Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) įvaikintas asmuo; yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių (piliečio) ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

"Sutarėme, jog maždaug 40 šalių piliečiai, turintys tų šalių pilietybes, galės turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir padarėme pasaulį vėl margą. Tos šalys, regionai - Lotynų Amerika, Australija, Okeanija, į kurias vyko antrinės emigracijos, kur žmonės važiavo ne saulės ieškoti ar medaus, bet susijungti su giminėmis, jos liko išjungtos iš jūsų naujojo pasaulio suskirstymo. Pažiūrėkime, kokius padarėme dabar diplomatinius žingsnius. Dabar nustatėme, jog Jungtinės Karalystėje gyvenantys Lietuvos piliečiai turės tą galimybę (dvigubos pilietybės.- ELTA), Australijos, Naujosios Zelandijos - neturės. Ar tai teisinga, diplomatiška, toliaregiška? Manau, kad ne", - po balsavimo kalbėjo Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška.

Socialdemokratas Justinas Karosas teigė, kad toks dvigubos pilietybės variantas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai ir ragino keisti 12-ąjį jos straipsnį.

"Tai yra kertinis straipsnis, ir tie motyvai, kuriuos dėstė Varaška, Karosas, iš principo manau, kad Lietuvai yra labai pavojinga dviguba pilietybė Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo kontekste. Todėl manau, kad dėl šio straipsnio reikia kreiptis į Prezidentę ir prašyti, kad ji nepasirašytų ir vetuotų šį įstatymą", - komentavo Seimo narys Vytenis Andriukaitis.

Tvarkiečio Rimanto Smetonos teigimu, 7-asis naujojo Pilietybės įstatymo straipsnis turi trūkumų, bet yra geriausias iš visų blogų galimų variantų.

"Negaliu klausytis tų visiškai, mano manymu, nepagrįstų gąsdinimų Konstitucijos ir visais kitais baubais. Džiaugiuosi, kad iš tikrųjų patvirtinome šį straipsnį. (...) Noriu priminti, kad mūsų Konstitucija ir daugelis kitų šiandieninės Lietuvos gyvenimo reiškinių pasižymi restitucijos bruožu. Tarpukario Lietuvoje taip pat galiojo dvigubos pilietybės principas", - balsavęs už 7-ąjį straipsnį kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.

Dėl viso naujojo Pilietybės įstatymo Seimo nariai ketina apsispręsti antradienį. Jei jis bus priimtas, naujos redakcijos įstatymas įsigaliotų 2011 m. sausio 1 d.

Konstitucinis Teismas 2006-aisiais metais buvo išaiškinęs, kad "Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys".

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder