Vietoj atliekų deginami valstybės milijonai

Vietoj atliekų deginami valstybės milijonai

Užsienio bendrovės leidžia sau atvirai tyčiotis iš Lietuvos. Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, italų bendrovės „Hafner Srl“ pastatytas pavojingų atliekų deginimo įrenginys kol kas sugebėjo sudeginti tik 73 mln. litų valstybės lėšų. Įrenginio broką teks taisyti už savus pinigus, nes italų bendrovė, Lietuvai pastačiusi pavojingą, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantį įrenginį, atsisakė pašalinti trūkumus.

Ūkio ministerijai pavaldi UAB „Toksika“ priversta ieškoti naujo rangovo, taisysiančio italų bendrovės „Hafner Srl“ broką.

Pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, „Hafner Srl“ buvo įsipareigojusi iki 2010 metų rugpjūčio pabaigos. Tačiau užsieniečių pastatyta gamykla kol kas sugebėjo supleškinti tik valstybės milijonus.

Dėl defektų taisymo ir projekto vėlavimo nuostolių atlyginimo planuojama bylinėtis teismuose.

Galingesnė ir brangesnė, nei planuota

Pavojingų atliekų deginimo įrenginiui Aukštrakiuose pastatyti Vyriausybė iš pradžių buvo suplanavusi išleisti 45 mln. litų. Tačiau per ketvertą metų (nuo 2003-iųjų iki 2007-ųjų) lėšų poreikis išaugo iki 87 mln. litų. Iš jų 28,3 mln. litų skirti iš Lietuvos biudžeto, o 52,3 - ES paramos lėšos. Dar 6,2 mln. litų pridėjo UAB „Toksika“, išlaikoma Ūkio ministerijos.

Aplinkos ministerijos kontroliuojamos Aplinkos projektų valdymo agentūros skelbtą konkursą laimėjo „Senovė“ ir „Hafner Srl“ konsorciumas. Projektas pradėtas įgyvendinti 2008 metais.

Įrenginį stačiusios įmonės taip ir nesugebėjo tinkamai atlikti bandymų bei priduoti įrenginį saugiai eksploatacijai. UAB „Toksikos“ pasamdyti nepriklausomi Šveicarijos ekspertai pernai nustatė, kad įrenginys neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, bandomuoju režimu veikiančios gamyklos išmestų į aplinką teršalų ribinė vertė 3,4 karto viršijo leistiną normą. Ekspertų vertinimu, privaloma ištaisyti 33 įrenginio trūkumus. Vienas didžiausių - tai, kad jis yra kur kas galingesnis, nei numatyta sutartyje. Taigi įrenginio eksploatavimas mokesčių mokėtojams kainuos brangiau, nei tikėtasi. Norint išvengti nuostolių, tektų pavojingų atliekų atsivežti iš užsienio.

Bylinėsis arbitraže

„Toksikos“ direktorius Žilvinas Čenkus sako, kad iki šios dienos rangovams yra sumokėta daugiau kaip 73 mln. litų. Nauji rangovai bus samdomi iš likusių 14 mln. litų.

„Be to, rangovas yra pateikęs 10 proc. sutarties įvykdymo garantiją. Būtent iš tų neišmokėtų lėšų ir rangovo garantijos planuojame užbaigti įrenginį, kad jis atitiktų visus reikalavimus. Papildomų lėšų, tikimės, nereikės“, - sakė įmonės vadovas.

Anot jo, visi nuostoliai bus iki galo suskaičiuoti ištaisius defektus, atlikus nepadarytus darbus bei įvertinus papildomas „Toksikos“ patirtas išlaidas dėl projekto vėlavimo. Neatmetama, kad dėl nuostolių atlyginimo gali būti kreipiamasi į tarptautinį arbitražą.

„Bet kokiu atveju mes išnaudosime visas teisines priemones, kad tie nuostoliai, kuriuos patyrėme ir dar patirsim, būtų išieškoti iš rangovo, - sakė Ž.Čenkus. - Su rangovu buvo kalbamasi visą laiką. Jiems buvo aiškiai parodyta, kokius defektus mes matome, ką reikalaujame ištaisyti. Rangovas jų nepripažįsta ir nenori jų taisyti, todėl esame priversti ieškoti kito rangovo, kuris projektą užbaigs“.

Tačiau kodėl italų bendrovei buvo sumokėti 73 mln. litų, jei sutarties reikalavimai nebuvo įgyvendinti? „Toksikos“ vadovas sako, kad atsiskaityta buvo už tuos darbus, kurie atlikti pagal sutarties reikalavimus.

„Iš tikrųjų visi mokėjimai yra padaryti pagal sutartį. Sumokėta, kiek rangovui buvo privalu sumokėti. Daugiau jam nebuvo sumokėta. Mes likome skolingi tokią sumą, kuri turėjo buvo sumokėta tada, kai bus atlikti visi darbai ir įrodyta, kad įrenginys atitinka reikalavimus“, - teigė Ž. Čenkus.

Dėl galimo rangovų sukčiavimo, didelės vertės svetimo turo įsigijimo apgaule, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo „Toksika“ pernai 2011 metų birželį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Kuo konkrečiai įtariami rangovai, Ž. Čenkus nepanoro atskleisti. Tai esą gali pakenkti tyrimo eigai.

FNTT „Respubliką“ informavo, kad ikiteisminis tyrimas vis dar nėra baigtas. Jį organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Ekologinė bomba

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad iš rangovų būtina išsireikalauti nuostolių atlyginimo, nes Lietuvoje pastatytas prastos kokybės, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantis įrenginys.

„Aš nesu ekspertas ar teisėjas, negaliu kaltinti ir apkaltinti, tačiau manau, kad tai rangovų aplaidumas. Jei ne blogiau. Manau, be teisinių procesų ginčas tikrai neišsispręs“, - sakė V. Mazuronis.

Pasak jo, toks įrenginys, koks yra pastatytas dabar, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

„Mano turima informacija, įrenginys buvo pastatytas galingesnis, nei planuota. O antra, per vykusius bandymus nebuvo pasiekta planuota degimo temperatūra. Buvo pasiekta 1100 laipsnių temperatūra vietoj planuotų 1200. Tai reiškia, kad pavojingos atliekos sudega nevisiškai. Toksinių dalelių išmetimas didesnis, nei turėtų būti“, - pasakojo aplinkos ministras.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder