Sprendiniai vienas kitam prieštaravo
Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas priminė, kad Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į Prokuratūrą prašydamas panaikinti Savivaldybės tretiesiems asmenims išduotą detalųjį planą bei statybos leidimą. „Tačiau detalųjį planą patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ji pateikė išvadą, kad nėra pažeidimų“, - paaiškino juristas.
Neseniai tarp šalių sudarytame Taikos sutarties projekte minima, jog tretieji suinteresuotieji asmenys pripažino, kad rengiant poilsiavietės „Eglė“ techninį projektą rekonstrukcijos, naujos statybos bei požeminės automobilių saugyklos statybos darbams, kurio pagrindu Savivaldybė 2008 m. buvo išdavusi statybos leidimą, buvo pažeistos imperatyvios įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos; šio pastato detaliojo plano ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2000 m. sprendiniai vienas kitam prieštarauja; viešajam interesui paveldosaugos srityje apsaugoti nėra būtina atkurti „Eglę“, o Palangos miesto istorinės dalies, kaip urbanistinės vertybės, savybės gali būti apsaugotos pasirenkant su aplinka susiliejančią pastato architektūrinę raišką bei neįgyvendinant viso užstatymo intensyvumo, leidžiamo pagal detalųjį planą.
Kreipsis dėl leidimo išdavimo
UAB „NT investicija“ taikos sutarties projekte įsipareigojo „naujo poilsio paskirties pastato, numatomo statyti žemės sklype, statybos projektą, kurio sprendiniai atitiks šios taikos sutarties priede Nr. 1 pateikiamus projektinius pasiūlymus ir neviršys šių rodiklių, kurie papildomai nustatomi šios taikos sutarties šalių sutarimu siekiant nedaryti žalos valstybės saugomai kultūros paveldo vietovei – Palangos miesto istorinei daliai ir jos kraštovaizdžiui: užstatymo intensyvumas – 1,15 m; užstatymo tankumas – 29 proc.; statinių aukštis, kuris yra suprantamas kaip aukštis iki stogo parapeto (statinio konstrukcijos aukščiausio taško) viršaus, – 14,6 m“.
Taip pat investuotojai įsipareigojo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, o parengus naują poilsio paskirties pastato projektą teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo.
Neleidžiama statyti
V. Korsako teigimu, iš visų bylų, kuriose Savivaldybė bylinėjasi su Prokuratūra dėl nelegalių statinių, ši yra pirmoji, kai ketinama pasirašyti taikos sutartį.
Pasiteiravę, kas, jo manymu, lėmė tokią baigtį, išgirdome: „Protingumo kriterijus“.
Šiuo metu teisminiai ginčai tebevyksta dėl kitų statybų: buvusio „Jūratės“ baseino S. Nėries g. 44, devynaukščio pastato S. Daukanto g. 10, objekto A. Mickevičiaus g. 8 bei dėl Šventosios „Elijos“ komplekso. Juristas prasitarė, jog taikos sutartys rengiamos ir kitose bylose.
„Palangiškiai skundžiasi, kad miestui trūksta investuotojų, bet jiems neleidžiama statyti, liepiama nusigriauti. Pavyzdžiui, buvusiame „Jūratės“ baseine „IKEA“ buvo numačiusi investuoti šimtus milijonų į poilsio kompleksą, bet jiems neleista – esą užgoš Palangos senamiestį“, - sakė V. Korsakas.
Pritarė Vyriausybė
Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, dėl šio kurorto nepuošusio objekto ketverius metus vyko teismai. Kai 2011 m. Palangoje posėdžiavo Vyriausybė, į dienotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl tokių bylų, aukščiausioji valdžia šioms problemoms išspręsti pavedė sudaryti darbo grupę. „Mes su architektu Svajūnu Bradūnu kiekvieną penktadienį važinėjome tartis. Vyriausybė priėmė nutarimą, kad visos institucijos atsižvelgtų, būtų taikiai susitarta. Šiuo metu dėl buvusios poilsiavietės „Eglė“ visos institucijos yra suderinusios taikos sutartį, miesto Taryba taip pat jai pritarė“, - sakė meras. Jo žiniomis, pavasarį šioje vietoje turėtų prasidėti, ko gero, trijų aukštų viešbučio statybos.
Š. Vaitkus minėjo, kad jau baigiamas suderinti su kitomis institucijomis taikos sutarties projektas ir dėl buvusio „Jūratės“ baseino. Deja, dėl kitų panašaus likimo statinių kol kas taiki baigtis nenumatoma.
Vicemeras Saulius Simė taip pat tikino šį taikos sutarties projektą vertinantis teigiamai: „Juk negražiai atrodo, kai mieste riogso griuvėsiai“.
„Pas mus yra baisi biurokratija“
Nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė taip pat sakė planuojamą pasirašyti taikos sutartį dėl buvusios poilsiavietės statybų vertinanti teigiamai, nes niekam nepatinka mieste esantys griuvėsiai. „Kurortą turėtų puošti normalūs, gražūs pastatai, o dabar 16 bylų dėl jų atsidūrė prokuratūroje, užtat ir stovi apleisti, nebaigti objektai“, - sakė verslininkė.
Jos manymu, miestas turėtų būti suinteresuotas, jog stovėtų nauji pastatai, valdžia turėtų rūpintis, derinti su paminklosaugininkais, kad vyktų kuo daugiau statybų. Pašnekovė įvardijo stovintį pajūryje Ūkio banko pastatą, kuris bado akis, nes yra „įstrigęs“ jo detalusis planas, taip pat ir prie A. Mončio namų-muziejaus investuotojai už buvusios valgyklos objektą buvo sumokėję didžiulius pinigus detaliajam planui, tačiau statybos sustojo, o įmonė bankrutavo.
Kas lemia, kad mieste tiek tuščių pastatų? „Pas mus yra baisi biurokratija – pradedant Palanga, baigiant Klaipėdos Kultūros paveldo departamentu – tai yra didžiausia bėda. Jeigu visi žiūrėtų pilietiškai, norėtų matyti gražų kurortą, pastatai būtų sutvarkyti, nebūtų savininkai subankrutavę, atsidūrę pas prokurorus, - kalbėjo O. Mackevičienė. - Kiek investuotojų per miesto objektus bankrutavo – viskas dėl dokumentacijos tvarkymo. Palangoje niekas verslui nepadeda. Miesto valdžia turėtų susikalbėti su paveldosaugininkais, regėti miesto kūrimo viziją“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą