Valdininkų pozicija jiems panaši į šuns ant šieno situaciją - nei patys valgo, nei kitiems leidžia. Entuziastų paruoštą kapinių sutvarkymo projektą jie atmeta, tačiau net neieško, kas paruoštų tinkamesnį.
Visuomenininko, poeto bei buvusio Klaipėdos gubernatoriaus Jono Žiliaus kapas yra Smiltynėje, senosiose Kopgalio kapinaitėse. Šalia jo ilsisi ir pirmasis Lietuvos kapitonas Liudvikas Stulpinas. Kapitono kapą savo iniciatyva sutvarkė Lietuvos jūrininkų sąjunga. Jūrininkai bei L. Stulpino mokyklos moksleiviai kasmet ateina pagerbti L. Stulpino kapo. Kadangi visai šalia yra J. Žiliaus kapas, dažnai dėl nežinojimo susirinkę žmonės jį pamindo.
"Ar tokios pagarbos nusipelnė žmogus, kuris tiek davė Klaipėdos kraštui? Ką mes galime jaunimui pasakoti apie pagarbą žmogui, jei suaugusieji šitaip nusispjauna į iškilių žmonių atminimą?" - piktinosi architektas, buvęs Klaipėdos miesto vyriausiasis dailininkas Petras Šadauskas.
Suvežė viską, ką kiti griovė
Jau kelis dešimtmečius jis deda pastangas, kad senosios Smiltynės kapinaitės nors kiek būtų sutvarkytos. Dar sovietiniais laikais, kai buvo naikinamos dabartiniame Skulptūrų parke buvusios kapinės, P. Šadauskas prašė, kad metalinių tvorelių neišvežtų į metalo laužą, o nuvežtų jas į Smiltynę ir panaudotų aptverti ten esantiems kapeliams.
Pasak P. Šadausko, į Smiltynės kapinaites per tiek metų yra suvežta ne vieno Klaipėdoje griauto paminklo detalės. Esą sovietiniais laikais tai buvo įprasta - vieną paminklą griauti, o jo medžiagas panaudoti kitam.
P. Šadauskas prisiminė, kai prieš keletą dešimtmečių dabartinėje Lietuvininkų aikštėje buvo statomas Pergalės paminklas ir jam reikėjo granito, buvo nuspręsta nugriauti Poilsio parke 1914-1918 metais žuvusiems vokiečių kariams pastatytą paminklą.
"Begriaunant to paminklo viduje buvo rastas raštelis vokiečią kalba. Išvertėme jį, o ten buvo parašyta: "Prašalaiti, kad ir kas tu būtum, - nesikėsink. Čia palaidoti kariai, kurie žuvo vykdydami jiems duotą įsakymą. Tegul būna šventas jų atminimas". Tačiau ir toks užrašas nesustabdė paminklą griovusių žmonių", - prisiminė P. Šadauskas.
Įdomu tai, kad vėliau, kai jau buvo griaunamas ir Pergalės paminklas, dalį bortelių pavyko nuvežti į Smiltynę ir panaudoti juos L. Stulpino kapui aptverti.
"Be L. Stulpino ir J. Žiliaus, Kopgalio kapinaitėse dar palaidota keletas žmonių. Ant vieno kapo vokiškai parašyta, kad čia guli mokytojas, dar keletas kapų nebeturi jokių užrašų. Aptvėrėme tuos kapelius tvorelėmis, atvežtomis iš Skulptūrų parko", - prisiminė P. Šadauskas.
Tereikia kelių tūkstančių
P. Šadauską palaiko ir buvęs jūrininkas, dabar pensininkas Kazimieras Povilaitis. Pasak jo, mažiausiai, ką būtų galima padaryti, tai aptverti J. Žiliaus palaidojimo vietą akmeniniais borteliais, kaip yra priimta pagal lietuvių tradicijas ir papročius.
 |
| Pasak valdininkų, Smiltynės kapinaitės atrodo taip, kaip ir turi atrodyti istorinės kapinės. Esą daryti jose ką nors panašaus, kaip Lėbartų kapinėse, nebūtų protinga. |
Pasak jo, jei kapinės būtų tinkamai sutvarkytos, jas būtų galima įtraukti į ekskursijų lankomų objektų sąrašą, tam esą pritaria ir gidai.
P. Šadauskas pats sukūrė projektą, kaip reikėtų sutvarkyti Smiltynėje esančias kapines, kad jas lankantiems žmonėms būtų patogu vaikščioti ir kad tinkamai būtų įamžintas čia gulinčių žmonių atminimas.
"Dabar nėra net J. Žiliaus kapo kontūrų, tad kapavietė mindoma, o amžino poilsio vieta paženklinta tik pusknygės pavidalo "žyme", kurią paprašėme skulptorių sukurti, kai vyko jų simpoziumas - jo rezultatus matote Skulptūrų parke. Esu pats sukūręs J. Žiliaus antkapį. Realiai jam įrengti pakaktų kelių tūkstančių litų", - skaičiavo P. Šadauskas.
Tvarkos pakanka?
Tačiau entuziastai jau ir nebesuskaičiuoja, kiek kartų teko varstyti valdžios duris bandant įtikinti, kad šitokie Smiltynės kapai, kokie yra dabar, akivaizdžiai parodo nepagarbą mūsų šaknims. Iš pradžių buvo atsakoma, esą būtinai bus pasirūpinta Kopgalio kapinaitėmis, kol galų gale užsispyrusiems vyriškiams atsakyta jog kapavietė yra tinkamai prižiūrima, o nauji darbai tik pakenktų.
Prieš keletą metų savivaldybėje vykusių pasitarimų dėl J. Žiliaus atminimo metu buvo konstatuota, kad Smiltynės kapinaitėse esamas paminklas - knyga - yra pakankamas akcentas tų kapinių aplinkoje. Specialistai pritarė, jog tose kapinaitėse įmanomas tik tvarkymas, restauravimas to, kas sunyko, o ne nauji objektai. Neva entuziastų siūlomas pagerinimas reikštų pabloginimą.
"Smiltynės kapinės įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą saugoti viešam pripažinimui ir naudojimui. Pagal kapinių apsaugos reglamentą priežiūrai taikomos konservavimo, restauravimo, išsaugojimo režimas, todėl galimas tik kapinių tvarkymas", - prieš porą metų šitaip raštu P. Šadauskui atsakė Klaipėdos meras R. Taraškevičius.
P. Šadauskas tokius argumentus įvardija kaip eilinį valdžios bandymą užmerkti akis ir apsimesti, kad viskas yra gerai.
"Jei laikomasi tokios politikos, tai kodėl buvo šitaip iš naujo sutvarkytos Poilsio parke esančios vokiečių karių kapinės? Mes galime tik su pavydu žiūrėti, kaip vokiečiai parodė deramą pagarbą savo tautiečių atminimui. Negi mes ir to nebesugebame?" - situacijos beviltiškumu negalėjo patikėti P. Šadauskas.
Komentaras
"Per daug granito ir akmens"
Edita PETRAUSKINĖ, Klaipėdos miesto savivaldybė Paveldosaugos skyriaus vedėja
Sveikintinas entuziastų rūpestis, tačiau tokio projekto, kokį jie pasiūlė, negalima vykdyti dėl kelių priežasčių. Visų pirma tame projekte labai daug granito ir akmens - toks principas netinka senovinėms kapinaitėms. Miške esančios kapinaitės neturi atrodyti taip, kaip Lėbartų kapinės. Be to, tam, kad būtų galima aptverti J. Žiliaus kapą, visų pirma gali prireikti atlikti istorinius tyrimus. Galbūt nauja tvora būtų pastatyta ant kito žmogaus kapo, kurio žymių net nematyti.
Viena vertus, Smiltynės kapinaitės atrodo taip, kaip ir gali atrodyti istorinės kapinaitės. Jei jos apkritusios lapais - dar nereiškia, kad ten yra šiukšlių. Klaipėdos mieste yra ir kur kas prastesnės būklės kapinaičių, iš viso jų registre yra 13. Tačiau jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad su J. Žiliaus kapu nieko daryti nereikia. Tiesiog turėtų atsirasti iniciatyvus architektas, kuris būtų atestuotas Kultūros ministro patvirtinta tvarka. Jis ir nuspręstų, ar reikalingi istoriniai tyrimai. Galbūt jis ir sukurtų tinkamą istorinėms kapinėms projektą.
Informacija
Jonas Žilius-Jonila (1870-1932) buvo kunigas, poetas, visuomenės veikėjas.
Jis rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekį bei tautinės vienybės idėją.
Kurį laiką gyvenęs JAV visuomenininkas grįžo į tėvynę tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę.
Kurį laiką jis ėjo Lietuvos atstovo Klaipėdos krašte pareigas, vėliau tapo pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą