Džiaus tinklus ir prašys pašalpos
Aplinkos apsaugos komiteto parengta Žuvininkystės įstatymo pataisa numato, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 500 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinių molų galų draudžiama.
Pataisas tvirtinti Seimui žadama siūlyti dar šią vasarą, kad jau nuo rudens jos pradėtų galioti.
"Po tokio įstatymo pakeitimo priekrantės žvejams nieko kito nelieka, kaip susimetus nusipirkti vainiką ir padėti jį prie Klaipėdos centre stovinčio Žvejo skulptūros, nes jų paprasčiausiai nebeliks", - sakė keliolikai žvejybos įmonių atstovaujantis Jurijus Petrovas.
Zonoje, kurioje ruošiamasi uždrausti verslinę žvejybą, šiuo metu žvejoja dar 70 išlikusių nedidelių įmonių, jose dirba po 2-3 žmones. Jie į jūrą plaukia apie 8 metrų ilgio valtimis, nes jų techninės galimybės neleidžia plaukti toliau.
"Šitas verslas čia egzistuoja nuo praėjusio šimtmečio ir niekam netrukdė. Dabar dėl įvairiausių suvaržymų bei taisyklių mes ir taip, galima sakyti, bankrutuojame, o jei patvirtins pataisas, verslas iš mūsų bus apskritai atimtas. Neįsivaizduoju, kaip reikės toliau gyventi, išmaitinti šeimas, vaikus", - jokių ateities perspektyvų neįžvelgė žvejai Vilius ir Petras.
Priekrantės žvejų sunaikinimą netruks pajusti ir šalies gyventojai, ypač vakarų Lietuvos.
"Paprasčiausiai nebeliks šviežios žuvies. Ir įperkamos vargingiausiai gyvenančiai tautos daliai, nes žvejai ją iš pirmųjų rankų parduoda gerokai pigiau nei prekeiviai, gavę ją per kelis tarpininkus. Galėsime valgyti iš Rytų ir Afrikos importuotus pangasijas bei tilapijas. Arba turėsime visi imti meškeres į rankas ir pasigauti žuvies patys. Tokiu atveju reikėtų uždrausti ir mėsos gamyklas, o jos norintiems žmonėms pasiūlyti medžioti", - ironizavo J.Petrovas.
Nukentės ir valstybė. Visą gyvenimą žvejojantys ir jokios kitos profesijos neįgiję vyrai, užuot mokėję mokesčius, taps išlaikytiniais - papildys bedarbių gretas. Jų šeimos bus priverstos kreiptis pašalpų ir įvairiausių lengvatų.
Priežastys - neįtikinamos
Pasak pataisas inicijavusio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno, jos būtinos norint apsaugoti žuvis.
"Mes siekiame apriboti žvejybą nerštavietėse, žuvų migracijos takuose. Kad jos galėtų patekti iš jūros į Kuršių marias. Pataisas pasiūliau remdamasis mokslininkų rekomendacijomis. Pelno siekimas yra gerai, bet kai tai daroma neršiančių ir migruojančių žuvų..." - "Respublikai" aiškino parlamentaras.
Tačiau šios priežastys patiems žvejams kelia, švelniai tariant, didžiulę nuostabą. Jų teigimu, tokiu atstumu, kur gylis siekia 6-7 metrus, neršia labai mažai žuvų, ir tos nelabai vertingos. Visos pagrindinės žuvys keliauja į Kuršių marias ir iš jos į upes.
"Koks gali būti nerštas, jei viskas apnuodyta visais Mendelejevo lentelės elementais, dumblu ir šiukšlėmis. Visa tai iškasama gilinant uostą ir išpilama priekrantėje. Šiemet turėjo būti labai daug stintų. Joms pasirodžius per pirmas kelias dienas žvejai su meškerėmis nugulė uosto krantines. Tačiau viskas labai greitai baigėsi, nes per patį piką pradėjo gilinti dugną prie uosto vartų ir visos žuvys nuplaukė į Aismares. Rusai man skambino ir neslėpdami džiaugsmo dėkojo lietuviams. Tiek stintų jie dar nebuvo matę. Kilogramas jų ten kainavo tik 50 centų. O baisiausia, kad stintos grįžta neršti ten, kur gimė", - stebėjosi J.Petrovas.
Žvejai įsitikinę, kad J.Šimėnas akivaizdžiai proteguoja žvejus mėgėjus. Pats Seimo narys tai neigia ir tikina, esą kaip tik ieško kompromiso tarp abiejų pusių.
Mirusios sielos?
Priekrantės žvejai neslepia pasipiktinimo, kad dėl apie jiems tiesiogiai įtakos turėsiančių įstatymo pataisų su jais ne tik nesitarta, bet net nuslėpta, kad tokios apskritai yra rengiamos.
"Tai netiesa. Žvejai apie tai kalba jau dešimt metų. Be to, visada galime rasti kompromisą, kad visi liktų patenkinti. Tačiau patys žvejai tik keikiasi ir nenori susitikti", - teigė J.Šimėnas.
Pradėję domėtis, kas vyksta, žvejai sužinojo, kad šių metų balandžio 26 d. vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame dėl jų tartasi, kaip dalyvavę nurodyti asmenys tikrai nebuvo.
Kad rengiamas Žuvininkystės įstatymo pakeitimas yra didžiulė staigmena, pripažįsta ir Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas. Pataisos su juo nederintos, mokslininkų rekomendacijų, kuriomis žongliruoja J.Šimėnas, departamento atstovai taip pat nematė.
Pasak J.Petrovo, supratę, jog trauktis nebėra kur, priekrantės žvejai patys imsis aktyvių veiksmų, kad minėtos įstatymo pataisos nebūtų patvirtintos Seime. Jie jau pasirašė valdžiai adresuotą rezoliuciją.
Ką žmonės galvoja?
Vytas, vyr. inžinierius
Tai - eilinis verslo žlugdymas. Man jau net trūksta žodžių. Geriau apie mūsų Seimą iš viso nešnekėti. Šviežios žuvies ir taip jau nelabai kur gausi nusipirkti. Turiu kelis pažįstamus, kurie priekrantėje žvejodavo. Tikrai žmonės labai sunkiai verčiasi. O čia dar taip elementariai juos žlugdyti. Visos tos Seimo narių vardijamos priežastys, dėl menamos žuvų apsaugos, yra nieko vertos.
Stasys, dėstytojas
Nors nesu žvejys, bet žuvį mėgstu. Šviežią, rūkytą ir visokią kitokią. Bus labai blogai, jei neliks šviežios žuvies. Tad geriau tegu jiems leidžia ten žvejoti. Tuo labiau kad draudimais nieko nelaimėsi. Reikia ieškoti kompromisų. Turėtų susėsti specialistai ir kalbėtis. Tegul žmonės dirba ir užsidirba.
Ramunė, mokytoja
Tai neteisinga. Kodėl mes neturėtume leisti savo žmonėms užsidirbti ir žvejoti prie savo krantų, tiekti mums šviežią žuvį. Tegu pirma valdžia sutvarko gigantus, o paskui puola pavienius žvejus. Palaikau žvejus. Mes juk esame vienintelis uostas ir garsėjame savo žvejybos tradicijomis. Mažiau mokėkime pašalpų, o leiskime žmonėms užsidirbti. Seimas to neleidžia.
Vilija, buhalterė
Tikrai tam nepritariu, nes žmonės ir taip sunkiai verčiasi. Jei uždrausime žvejoti prie krantų, nuo to niekam lengviau nebus. Dabartinio Seimo žodžiai apie pagalbą smulkiajam verslui labai skiriasi nuo realių darbų. Neliks vietinių žvejų, teks žuvį vežti iš toliau. Ji bus brangesnė, mes jos mažiau pirksime ir mažiau valgysime. Ir, savaime suprantama, padaugės bedarbių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą