Ablingos kaimo tragedijos 70-osioms metinėms

Lieka mįslė, kodėl Antano Sniečkaus vadovaujama "Ypatingoji valstybinė komisija vokiečių fašistų ir jų bendrininkų nusikaltimams nustatyti apie Ablingos kaimo tragediją neparengė jokio akto.

Daugelį metų nebuvo žinoma, kokie sovietų ir Vokietijos kariniai daliniai 1941-06-22 pradėjo karo veiksmus pasienio ruože Palanga-Gargždai-Švėkšna. Nežinant šių duomenų ir nebuvo galima paaiškinti tų dienų įvykių Ablingos kaime. Todėl ir nėra atsakymo, kodėl įvyko tragedija.

Vėliau apie 1941 m. birželio 22 ir 23 dienos bei vėlesnius mūšius buvo parašyti istoriniai moksliniai darbai. Tačiau šiuose istoriniuose šaltiniuose nieko nerašoma apie sovietų 295-OCB (atskirą pionierių batalioną), kuris 1941-ųjų balandį buvo dislokuotas Ablingos kaime ir jame bei jo apylinkėse statė karinius inžinerinius įtvirtinimus.

Šio straipsnio autorius dirbdamas kraštotyrinį darbą susitiko, susirašinėjo su likusiais gyvais Ablingos kaimo gyventojais, sovietų armijos 10-osios šaulių divizijos, 295-OCB karininkais, kareiviais, surinko jų visų prisiminimus, laiškus apie mūšių eigą ir įvykius.

Karo veiksmų eiga

Gynybos ruožą Palanga-Gargždai-Švėkšna užėmė 8-osios armijos, 10-ojo šaulių korpuso, 10-oji šaulių divizija. Divizijos štabas 1941 06 22 buvo įsikūręs Kuliuose.

Aplenkiant 10-osios šaulių divizijos atsparos punktus Palanga-Gargždai-Švėkšna, Liepojos kryptimi per Skuodą, Priekulę puolė generolo leitenanto Gercogo 291-oji pėstininkų divizija, kurią sudarė 506, 504, 505 pėstininkų pulkai ir kiti daliniai.

Vokiečių 291-PD puolimas 1941 06 22 ir 23 dienomis vyko sėkmingai. Buvo užimta Palanga, Kretinga, Gargždai, Vėžaičiai, Endriejavas, Ablingos kaimas. 10-oji sovietų šaulių divizija buvo pusiau apsupta. Tačiau vokiečių 291-osios pėstininkų divizijos daliniams užimti Kulių nepavyko, vyko kautynės.

Ginant Kulius pasižymėjo 10-osios šaulių divizijos leitenanto Varšavskio 204-ojo šaulių pulko 3-iasis batalionas. Jis patyrė didelių nuostolių ir tik gavęs įsakymą batalionas ir divizijos štabas pasitraukė.

Vokiečių kariuomenės 505-ojo pėstininkų pulko daliniai Ablingos kaimą užėmė 13-14 val. Ir karo metu egzistavo vokiška tvarka: 6-7 val. pusryčiai ir pasiruošimas puolimui, 13-14 val. pietūs - puolimo pertrauka, 18-19 val. poilsis - vakarienė, tyla. Užėmę Ablingos kaimą prieš gyventojus represinių priemonių vokiečiai nesiėmė. Saugumo tikslu nutarė izoliuoti vyrus, kuriuos uždarė sovietų kareivių parduotuvėje, tačiau moterys su vaikais atsisakė išsiskirti su vyrais, todėl ir jos su vaikais buvo ten uždarytos. Kitiems kaimo gyventojams pavyko iš kaimo pasitraukti ir pasislėpti. Tuo tarpu vokiečių kareiviai skerdė gyvulius, paukščius, puotavo.

Įvykių rekonstrukcija

Anot 295-ojo pionierių bataliono leitenanto totoriaus Muchutdinovo Gilmutdino, 1941 06 22 paskelbus pavojų batalionas susirinko prie štabo Endriejave. Bataliono vado įsakymu buvo sudaryta nepilnos sudėties kuopa ir apginkluota. Kiti bataliono kareiviai be ginklų pasiųsti į Plungę.

"Aš buvau paskirtas nepilnos sudėties kuopos vadu. Užėmėme nedidelį gynybos ruožą Antkopčio kaimo riboje. Po trumpo susišaudymo tapo aišku, jog likome vokiečių kariuomenės užnugaryje. Kritinė situacija. Nebuvo jokio ryšio su bataliono štabu. Kareiviai išvargę, labai alkani. Kad pamaitinčiau alkanus kareivius, nutariau trauktis į Ablingos kaimą, kur buvo mūsų bataliono virtuvė su maisto produktais. Pasiekus kaimą tapo aišku, jog jis užimtas vokiečių. Sustojome kaimo kapinėse. Duonos buvo gauta labai mažai", - rašė leitenantas, nepaminėjęs, kur ir kaip buvo surasta duonos.

295-ojo bataliono eilinis Zaimulinas Jarchar, irgi totorius, rašė: "Buvau ginkluotas rankiniu kulkosvaidžiu. Gavęs kuopos vado įsakymą prie kaimo kapinių pasirinkau gerai užmaskuotą priedangą. Stebėjau kaimą, kuriame buvo vokiečiai. Aš gavau mažą 200 gramų duonos gabalėlį ir nieko daugiau. Netrukus prie kaimo kapinių artinosi 10-11 vokiečių kareivių grandinė. Kulkosvaidžio ugnimi juos apšaudžiau - kariai buvo nukauti ar sužeisti, nes niekas nepakilo ir nebesiartino. Kuopos vadas įsakė skubiai trauktis."

Analogiškai šiuos įvykius aprašė ir kiti kareiviai. Lieka tik neaišku, kiek iš viso Ablingos kaime žuvo ar buvo sužeistų vokiečių kareivių. Kaimo gyventoja Paulina Stončienė rašinio autoriui papasakojo, jog matė nukautų vokiečių kareivių ir karininkų. Taigi tikėtina, jog Ablingos kaime buvo sužeista ir nukauta 10-11 vokiečių kareivių. Tai gana daug ir dar kontroliuojamoje vokiečių teritorijoje.

Vokiečių karininkai ir kareiviai turėjo didelius įgaliojimus be jokios atsakomybės. Vokietijos Vyriausiosios ginkluotų pajėgų vadovybės viršininko 1941-05-13 įsakyme Nr. 12 buvo rašoma: "Dėl vietovių, kuriose kariuomenė buvo klastingai užpulta. Jei aplinkybės neleidžia greitai išsiaiškinti atskirų kaltininkų, karininkas, bataliono vadas arba aukštesnėse pareigose, įsako tučtuojau vykdyti kolektyvines prievartos priemones".

Likę gyvi Ablingos kaimo gyventojai ir sovietų kariuomenės kareiviai bei karininkai patvirtino faktą, jog kaimas buvo padegtas ir gyventojų žudynės prasidėjo 1941 06 23 rytą po intensyvaus susišaudymo. Visų parodymai sutampa. Tokie yra istoriniai faktai apie kruviną Ablingos kaimo tragediją.