Negatyvo okeanai
Pirmosiomis metų dienomis paskambinusi bičiulė iš Palangos po tradicinių palinkėjimų man jau ne kaip draugei, o kaip žurnalistei guodėsi: "Klausyk, kodėl mus visais įmanomais būdais gąsdina? Katastrofomis, atšilimais, ledynmečiais, taifūnais, gripais, parazitais?" - klausė ji. Kodėl? Ką aš žinau,- kodėl? Atvirai kalbant, dėl to ir pati esu sutrikusi. Per įvairias informacijos priemones man bruka - daržovės "prifarširuotos" nuodų, mėsa, žuvis - kone kalio cianidas... Pasižiūrėjau kažkokią laidą apie kosmetikos pramonę, nors tos kosmetikos nelabai vartoju, bet suėmė siaubas - dėl draugių. Kai užvakar vėl per kažkokį kanalą pamačiau laidą - argumentuotą, su plačiai pasaulyje žinomų mokslininkų, hidrometeorologų komentarais apie vis rūstėsiančias žiemas ir vasaras, kai nebeturėsime kuo kvėpuoti, mat Golfo srovė dėl kataklizmų (išsiliejusi nafta Meksikos įlankoje, pelenus metantis Islandijos ugnikalnis ir t.t.) esanti padengta plėvele. O ji trukdo jai garuoti vasarą (sausros) ir žiemą (speigai)...
Žinote, ką padariau varoma prie visiškos nevilties? Perjungiau kanalą ir žiūrėjau Raimundo Paulo jubiliejinį koncertą. Ir turbūt tokių laidų, kurios mane nori nužudyti psichologiškai galutinai ir negrįžtamai, garbės žodis, daugiau nebežiūrėsiu. Kirsiu cianidines daržoves, pagal galimybes - nesveiku būdu veisiamas lašišas, dažysiu lūpas grynais chemikalais ir eksperimentuosiu, kuo visa tai baigsis. Tuo labiau kad visoje postsovietinėje erdvėje, o gal ir dar plačiau gerbiamas ir pripažįstamas orakulas Pavelas Globa išpranašavo: Lietuvai 2014 metais - galas. Tai tiek ir beliko laiko tiems eksperimentams...
Na, tai tuos trejus metus žiūrėsiu, klausysiuos tik to, kas man pasaulyje atrodo gražiausia.
O svarbiausia, ką dar norėčiau nuveikti - tiesiog kam nors kuo nors padėti - veiksmu ar žodžiu. Ir visai negalvoti apie tai, kaip mes patys nuodijam sau gyvenimą, leisdami pripumpuoti mums baimių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą