Ar tai geros idėjos? Kokią įtaką tai darys senamiesčiui ir miesto susisiekimo sistemai? Ir turbūt aktualiausias klausimas - kodėl dabar būtent ši vienintelė idėja taip intensyviai realizuojama? Pabandykime pasigilinti į faktus.
Kai tokie tempai...
Tiltų g. konversija į pėsčiųjų gatvę nepastačius naujo tilto per Dangės upę beveik neįmanoma. 2002 m. parengtas Bastionų gatvės, kuri vestų tilto per Dangę link, detalusis projektas. 2006 m. buvo išleista monografija, kuri iki šiol turbūt yra vienintelė plati ir sisteminga analizė apie Klaipėdos susisiekimo sistemą. Šiame darbe analizuojama remiantis 2003-2004 m. atliktais tyrimais ir pateikiamos įžvalgos bei rekomendacijos naujam bendrajam planui, patvirtintam 2007 m. balandį. Šiame plane oficialiai įtvirtintas sprendimas Tiltų g. konvertuoti į pėsčiųjų gatvę.
2007 m. vasarą buvo užbaigta Biržos tilto rekonstrukcija. 2008 m. gegužę užbaigta Tiltų g. atkarpos nuo Biržos tilto iki Turgaus g. rekonstrukcija. 2013-09-24 buvo patvirtintas teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės detalusis planas. Šiemet spalio 7 d. paskelbtas konkursas dėl Bastionų tilto projektavimo.
Vėliau judėsime prie tilto ir Bastionų gatvės tęsinio, kurių statybos darbai truks iki 2020-2022 metų ir tik pastačius naują tiltą bei Bastionų gatvės tęsinį vizija dėl Tiltų g. konvertavimo bus realiai įgyvendinama. Aišku, liks privažiuojamųjų sankryžų klausimas, kuris tikrai imlus investicijoms.
Paprastai skaičiuojant, tarp realių žingsnių susidaro 15-20 metų laikotarpis vien tik vizijos startui. Vien apie tai pagalvojus kyla įvairių minčių, nes kalbame apie 550 m gatvės ruožą. Vėliau dar reikia tiek pat laiko, kad būsimoje pėsčiųjų gatvėje atsirastų judesys. Tokiais tempais einant galime drąsiai sakyti - atia, senamiesti, bet kokiai vizijai!
Priemonių yra
Natūraliai kyla klausimas, kodėl per tiek metų ši idėja nesusilaukė jokio reikšmingesnio palaikymo nei iš senamiesčio verslininkų, nei iš miestų planavimo ekspertų, nei iš visuomenės veikėjų? Gal ši idėja tiesiog neturi prasmės?
Ne kartą jau rašiau apie futuristinių vizijų, susijusių su Tiltų g., viešą eskalavimą, tačiau su realybe, mano manymu, jos neturi jokių sąsajų.
Beje, nuo 1904 m. iki II pasaulinio karo Tiltų gatve ir Biržos tiltu kursavo tramvajus. Per karą tiltas buvo nugriautas, tačiau jau 1948 m. atstatytas. Gaila, bet tramvajaus jau nebeliko. Taigi, jau prieškario laikais Tiltų g. buvo tranzitinė gatvė. Kita vertus, galime sakyti, kad tada nebuvo tokių motorizuotų transporto srautų, tačiau priemonių suvaldyti transportą yra, tik jas reikia diegti ir naudotis.
Kokios alternatyvos?
Kokios gali būti vizijos Tiltų gatvę konvertuoti į pėsčiųjų alternatyvos?
Autobusai darbo dienomis laisvai juda Tiltų g. nuo 7 iki 21 val., o savaitgaliais - nuo 10 iki 20 val. Taip sumažinamas triukšmo lygis poilsio metu, tenkinami senamiesčio gyventojų poreikiai, kartu išlaikomas susisiekimo sistemos funkcionalumas be didesnių investicijų. Kitų motorizuotų transporto priemonių judėjimą reiktų riboti palaipsniui, siejant su automobilių stovėjimo aikštelių plėtra senamiestyje bei atsižvelgiant į senamiesčio gyventojų poreikius, senamiestyje dirbančių verslininkų interesus, pėsčiųjų srautus.
Bendraujant su senamiesčio gyventojais teko išgirsti gana daug neigiamų atsiliepimų dėl autobusų keliamos vibracijos, dėl kurios pastatuose atsiranda įtrūkimų, dreba sienos. Tai skamba tikrai nemaloniai. Šios problemos priežastys - autobuso svoris, autobuso amortizacijos sistemos, gatvės pagrindo konstrukcija, gatvės dangos tipas, gatvės lygumas ir panašiai. Jei trumpai bandytume apžvelgti kiekvieną iš problemų, tai galime tikrai teigti, kad tiek autobuso svoris, tiek amortizacijos sistemos yra transporto techniniai parametrai, kurie priklauso nuo autoparko galimybių atsinaujinti. Kiti parametrai labiau susiję su pačia važiuojamosios dalies konstrukcija - jei pasiliekame prie autentiško grindinio, tada būtina padaryti jį kuo lygesnį ir pagrindo dalyje, paprastai kalbant, įrengti vibracijos slopinimo sluoksnį. Dar vienas variantas - šaligatvio dalyje tarp gatvės ir pastato, po žeme, įrengti vertikalią vibracijos slopinimo sienutę, kuri "sugertų" nuo važiuojamosios dalies gruntu perduodamą vibraciją į pastatus.
Pasidairius po grindinių pagrindo technologinius ar kitas vibracijos slopinimo sistemas galima rasti tikrai patikimų sprendimų, kurie leistų šią vibracijos problemą išspręsti sąlyginai nedidelėmis investicijomis, o rezultatas būtų dvejopas - sumažėjusi vibracija ir neužblokuota centrinė miesto susisiekimo ašis.
Kiekvieną atvejį detaliai išanalizavus ir atlikus skaičiavimus, visada galima rasti optimalų sprendimą, reikia tik noro ir vizijos.
Pabaigoje norėtųsi akcentuoti, kad tai - tik keli pasvarstymai, kelios mintys, kaip galėtų būti sprendžiamos, atrodytų, paprastos kasdienės, su susisiekimu susijusios problemos. Svarbiausia, kad tai būtų reguliariai analizuojama ir viešai svarstoma, nes tikrai kiekvienas miestietis, net ir nebūdamas susisiekimo specialistas, gali pateikti labai praktiškų patarimų.
O gal visgi pirmiausiai Klaipėdai reikia tų pačių susisiekimo specialistų? Atviras klausimas diskusijoms.
Žymantas SINKEVIČIUS, Danės seniūnaitijos seniūnaitis
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą