Kiekvieną vakarą mudu su sūneliu vaikščiojame šiame take ir grožimės auksiniu rudeniu. Tačiau vieną vakarą vos neįvyko lemtinga tragedija. Mano miegančio mažylio rankutės tik per plauką netapo naminio žvėries užkandžiu! Netikėtai prie vežimėlio pribėgęs buldogas be antsnukio pradėjo urgzti ir uostyti kūdikio pirščiukus. Atskubėjusi šuns šeimininkė nė trupučio nenustebusi iškalė šabloninę frazę: nebijokite, jis nekanda! Laimei, spėjau paimti graudžiai verkiantį mažylį ant rankų. Atsipirkome tik milžiniško šoko doze, tačiau juk kitas kartas gali būti lemtingas.
Pasivaikščiojimai nebėra tokie saugūs ir ramūs. Tik pamačius didelį šunį iškart sustingstu iš baimės, sunerimsta ir mano sūnelis.
Keturkojų mylėtojai, nejau jūs neturite bejėgių vaikų ir senelių? Nejau nesuvokiate, kad šunys be antsnukių kelia didelį pavojų?
Mama, SMK studentė Vita Zubernienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą