"Baltija": jokių konkrečių terminų

"Baltija": jokių konkrečių terminų

Į miesto rotušę persikraustęs meras Vytautas Grubliauskas kiekvieną darbo dieną gali grožėtis ne tik rekonstruotomis Danės krantinėmis, bet ir šalia jų, Žvejų gatvėje, jau dešimtmetį stovinčiais buvusio "Baltijos" kino teatro griuvėsiais. Kiek ilgai dar jie "puoš" miesto centrą - visiškai neaišku.

Paklausta apie galimus pokyčius pastato savininkės - Šiauliuose įsikūrusios bendrovės "Fisanta" - direktorė Regina Radkevičienė siūlo apie juos teirautis po mėnesio. Tuo metu paveldosaugininkai, prieštaraujantys "Fisantos" užmojams, akcentuoja, kad niekas nedraudžia ir netgi ragina griuvėsius nugriauti, tačiau jų savininkai to esą nedaro tyčia.

Šlovinga ir liūdna istorija

Šis Žvejų gatvės pastatas savo istoriją skaičiuoja nuo 1854 m., kai po didžiojo Klaipėdos gaisro buvo atstatytas mūrinis sandėlis. Kino sale, pavadinta "Weltkino", jis virto 1912 m., nes tuomet uostamiestyje ėmė kurtis kino teatrai. 1920-aisiais pastatą įsigijo vienas Klaipėdos pirklys, kuris statinį rekonstravo, papuošė fasadą ir atidarė kino teatrą "Kammer Lichtspiele". Šiame kino teatre, kuris buvo gražiausias ir moderniausias ne tik uostamiestyje, bet ir jo apylinkėse, daugiau buvo rodomi vokiški filmai.

Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas buvo gerokai apgriautas, tačiau operatyviai vėl atstatytas ir pavadintas "Tėvyne" tęsė kino demonstravimo misiją. 1958 m. "Baltija" pervardintas pastatas toliau viliojo kino mėgėjus, kol Lietuvai atgavus nepriklausomybę pavirto prekyviete.

Bendrovė "Fisanta" pastatą įsigijo apie 2000-uosius. Po metų jį nuniokojo gaisras, kilęs dėl to, kad prekeiviai naudojo begalę prietaisų ir neatlaikė elektros instaliacija. Pasipylusios kibirkštys turėjo puikią terpę virsti liepsnomis, nes pastate buvo sukrauta gausybė drabužių, patalynės, kailinių.

Nesutarė su paveldosaugininkais

Šiauliečių planams gruvėsių vietoje statyti svečių namus pasipriešino Klaipėdos paveldosaugininkai. Paskutinį - ketvirtą kartą - gauti nuolatinės Klaipėdos miesto statybos komisijos pritarimą šioje vietoje pastatyti aukštesnį ir 2 200 kub. m didesnį nei buvo pastatą - jie bandė pernai sausį. Tačiau ir tada Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys nepritarė tokiems užmojams, nes ikikarinis pastatas buvo maždaug 5 600 kub. m tūrio.

Paveldosaugininkai siūlė buvusio "Baltijos" kino teatro savininkams ir projekto autorei atsisakyti papildomo tūrio bei aukščio. Tada "Fisantos" technikos direktorius Fiodoras Ratkevičius žadėjo skųsti juos teismui.

"Projektavimo sąlygose niekas neužsiminė apie ikikarinio pastato tūrį. Darant projektą buvo atsižvelgiama į dabar stovinčio pastato matmenis. Buvo pasirinktas mažesnis plotas ir aukštis, palyginti su sudegusiu kino teatru. Iš kur aš turiu žinoti, kaip atrodė ikikarinis pastatas, juolab kad apie tai niekas ir neužsiminė. Jei dabar padarysime tokį patį pastatą, koks buvo ikikarinis, gal įsigeis, kad atkurtume koks buvo prieštvaninis..." - tada ironizavo F. Ratkevičius.

Vakar kalbinta "Fisantos" direktorė R. Radkevičienė siūlė palaukti rugsėjo - tada esą situacija bus aiškesnė.

"Esame priklausomi nuo šou", - teigė moteris.

Tuo metu KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis tvirtina, kad po paskutinio svarstymo komisijoje "Fisanta" iki šiol nesikreipė dėl projekto keitimo, jokių derybų nevedė.

"Esame ir raštu raginę savininkus nugriauti šiuos pavojų keliančius griuvėsius nelaukiant, kol bus rastas sprendimas dėl pastato aukštingumo. Bet, matyt, jie laikomi specialiai, norint daryti spaudimą. Patys bausti savininkų negalime, nes pastatas nėra Kultūros paveldo registre. Tačiau ne kartą esu siūlęs savivaldybei sudaryti specialią komisiją iš kelių sankcijas galinčių taikyti institucijų atstovų - paveldosaugininkų, aplinkosaugininkų, Statybos inspekcijos, policijos. Kiekviena iš šių institucijų gali skirti po keletą tūkstančių siekiančias baudas kas keletą savaičių. Kai reikėtų dėl kiekvienos bylinėtis teismuose samdant advokatus, tiek "Baltijos", tiek kitų apleistų pastatų savininkai tikrai susitvarkytų. Mes baudžiame, bet vien tik mūsų skiriamos iki 5 000 litų baudos nelabai veikia", - aiškino N. Puteikis.


Anot jo, jei tik savininkai "nuimtų" nuo naujo pastato projekto vieną aukštą, iškart gautų palaiminimą.

"Didinti aukštingumo ir pastato tūrio negalima ir dėl to, jog tai viršytų prieškarinį užstatymą, ir dėl to, kad Žvejų gatvė yra nepritaikyta dideliam automobilių srautui. Anksčiau savivaldybė aiškino, kad naujų pastatų gyventojai, nuomininkai ar lankytojai galės mašinas laikyti piliavietės teritorijoje, tačiau iki šiol tai nepadaryta. Todėl papildomų patalpų naudotojai mašinomis dar labiau užkištų šią gatvę", - teigė paveldosaugininkas.

Baudą apskundė

Anot savivaldybės administracijos Statinių priežiūros specialistų, UAB "Fisanta" atstovas F. Ratkevičius liepą buvo atvykęs į uostamiestį ir susipažino su statinio apžiūros aktu, kuriame nurodomi reikalavimai, tačiau jo nepasirašė - esą reikia pasitarti su juristais.

Teigiama, kad įmonės vadovai - ne slapukai, nuolat primena, kad turi naujo pastato projektą, kurio vis nepasirašo paveldosaugininkai. Tačiau, nepaisant to, pastatas turėjo būti nugriautas iki pamatų, mat ekspertizės metu buvo nustatyta, jog buvęs kino teatras yra avarinės būklės.

Bendrovė teismo sprendimu jau bausta 3 tūkst. litų bauda už pastato nepriežiūrą, tačiau šią nutartį apskundė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder