"Vakarų ekspresas" 1992 09 12, 22 ir 24

Mums jau dveji

1992-ųjų rugsėjo 19 dienos pirmajame puslapyje - didžiulė tuometinio "Vakarų ekspreso" redakcijos kolektyvo nuotrauka, papuošta pavadinimu: "Jau dveji". Dienraščio redakcija taip skelbė visam margam svietui, kad švenčia dvejų metukų veiklos gimtadienį. Vienas iš garsiausių to laikmečio žurnalistų Gintaras Vaičekauskas iškilmingai paskelbė, cituojame paraidžiui: "Dienų būna įvairių. Yra Tarptautinė melioratorių diena, švenčiamos radistų, nudistų, tankistų, komunistų, marksistų dienos. Minėjimai vyksta pasninko ir Šventosios Mergelės Marijos žengimo dangun dienomis. - rašė gerbiamas dabartinis Seimo narys. - Vienu žodžiu, visos 365 dienos yra paskirstytos atitinkamoms struktūroms, kad veltui diena nepraeitų. Rugsėjo 15-oji yra Tarptautinė "VAKARŲ EKSPRESO" gimimo diena", - taip skambiai savo įžangą didelės apimties vedamajame baigė G. Vaičekauskas. Šventė ir taškas, - taikliau ir kiečiau nepasakysi.

Patriotams

Prieš ketvirtį amžiaus, tais rūsčiaisiais 1992-asiais, "Vakarų ekspresas" nevengdavo drabstytis patarimais. Vienas toks to paties numerio "Spektre" raginimas - patarimas, skirtas tikriems patriotams, labai jau krenta į akis: "Savaitgaliui kviečiami savanoriai keliauti į kaimus ir pasiteirauti žemdirbių, kodėl nepjaunami miežiai, neariama žemė ir nesėjami rugiai. (Vykti patariam grupelėmis po 3, kad į sprandą kaimiečiai neužmestų)." Dabar tokių patarimų mūsų žurnalistai nežarsto. Arba žemdirbiai pasikeitė, arba laikai nebe tie.

Tautinio munduro dėmės

"Šiandien bandydami įsteigti komercinę firmą ar, neduok Dieve, akcinę bendrovę susidursite su tiek siaubingų nepatogumų ir kliūčių, kad geriau ir nepradėkite, - mūsų skaitytojai, svajojantys pradėti savo verslą, įspėjami kitoje publikacijoje. - Mat senų gerų laikų pavyzdžiu kokia nors didžiai svarbi įstaiga dirba tik valandą per savaitę, o kita, ne mažiau svarbi, tik kartą, bet ne tą ir ne tuo laiku", - rašo skaitytojas R. S. "Ir tai dar ne visi vargai, kurie jūsų lauks, - įspėja jis. - Pasibaigus maždaug pusei vargų, turėsite garbės lankytis Vyriausiajame policijos komisariate. Tai bus jūsų kančių galutinis taškas - prašysite leidimo pasigaminti antspaudą 110- ajame kabinete. Beje, vien tik antradieniais. Įdomiausia, - pastebi paslaptingasis R.S., - kad 110-ajame kabinete dirbantis žmogus labai blogai prigirdi. Jis negirdės ir tol kartos: "Čto vy skazali?" (Rus. - Ką jūs pasakėte?), kol jūs susivoksite, kad ant policijos tarnautojo rankovės užrašytas žodis "Lietuva" nereiškia, kad jos (tos rankovės) nešiotojas tą kalbą nori suprasi, juo labiau kalbėti." Žodžiu, norėdamas anuomet "biznį varyti", turėjai aiškiai parodyti, kad rusiškai dar nepamiršai.

Pašventintas laivas

1992-ųjų rugsėjo 22 dienos pirmajame puslapyje, laimei, atsirado vietos ir geresnėms naujienoms. Iškilmingai savo mieliesiems skaitytojams pranešėme, kad Klaipėdos jūrų uoste pašventintas neseniai "Lietuvos jūrų laivininkystės" nupirktas motorlaivis. Jis pakrikštytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vardu. Motorlaivis pastatytas Turkijos "Sedel" laivų statykloje. Laivas, kurio ilgis beveik 100 metrų, gali gabenti krovinius, sveriančius iki 3 900 tonų.

Svarainiai - geras verslas

Kam konkrečiai iš mūsiškių galėjo šauti į galvą rubrika "Kaime", dabar jau nedaug kas atsimins, bet atsirado vietos ir tokiai. Rašinyje apie svarainių auginimo perspektyvas kalbinome ūkininką Joną Čepą. Daug naujo tada išgirdome. Sužinojome, kad svarainiai, būtent, tokie augalai, kuriems jokia sausra nė motais. Sužinojome, kad ūkininkas Jonas Čepas augina svarainių 2 hektarų plote. Ir tai, kad svarainiai ne iš karto atsiperka, juos auginant reikia kantrybės, reikia laukti. Šiandien, pralėkus 25 metams, tik gerbiamas Jonas atsakytų, ar sulaukė sėkmės, ar užteko kantrybės?

Kaip išeis Rusijos kariuomenė?

1992-ųjų rugsėjo 24-ąją "Vakarų ekspresas" paskelbė, kad Klaipėdoje yra 200 tankų ir 200 šarvuočių. Ir visi jie buvo mus okupavusios Rusijos arsenale. Nemažai. Turint omenyje, kad Lietuva šiandien turi kokius 4 tankus ir tie - ne mūsų, o amerikonų. Tiesa, su šarvuočiais atrodome kiek geriau ir joks okupantas neišdrįs įžengti į mūsų šventą žemelę. O anuomet reikėjo gi kažkokiu būdu tuos tankus išlydėti. Todėl Klaipėdos merijoje susirinkę miesto tarybos pirmininkas, miesto meras, geležinkelio ir kitų tarnybų vadovai, Klaipėdoje esančios Rusijos armijos divizijos kariškiai svarstė, kaip iš uostamiesčio išvesti kariuomenę, išboginti techniką ir šaudmenis. Susitikimo metu buvo apsvarstyta galimybė išboginti karinę techniką ir desantiniais laivais. Dabar jau aišku, kad derybos pavyko sklandžiai: svetimi tankai su visais kareiviais ir jų vadais sėkmingai išvyko į savo plačiąją tėvynę - Rusiją.

Nemaloni smulkmena

Muzikos profesorius dr. Hansas Georgas Užkuraitis su Lietuva tais laikais, atrodo, neturėjo nieko bendro, išskyrus tai, kad jau ketvirtą kartą, "Merkurijaus" keltu atvykęs į Klaipėdą, iš čia aplankė gimtąją Ragainę. Tačiau jo nusistebėjimui bei susirūpinimui nebuvo ribų, kai gegužės mėnesį įsigijęs "Nacionalinių ir tarptautinių telefonų kodų sąrašą", išleistą Vokietijoje, 88 puslapyje su rubrika "SSSR" pamatė trijų Baltijos valstybių kodus. Apie tokią klaidą jis raštu informavo Telekomo vadovybę, pabrėždamas, kad "matyt redaktorius miegojo, jei nežinojo, kad jau antri metai Lietuva, Latvija ir Estija yra atsiskyrusios nuo SSSR valstybės".

Netrukus profesorius H. G. Užkuraitis gavo Telekomo atsakymą, kuriame nuolankiai prašoma atleisti už tokį redakcijos aplaidumą. Klaida buvo ištaisyta kitame leidime: Lietuva gavo kodą 0070122.

Policija nereagavo

Labai nepasisekė vienai klaipėdietei, kuri, po darbo eidama namo pro "Draugystės" parduotuvę, nepastebėjo jaunojo prekiautojo degtine gėrybių, netyčia krepšiu užkliudė ant žemės stovėjusį degtinės butelį ir jį sudaužė. Prekiautojas kaip mat pareikalavo 200 rublių kompensacijos. Moteris atsisakė mokėti. Tada vyrukas purkštelėjo iš dujinio balionėlio tiesiai moteriškei į veidą. Nukentėjusioji kreipėsi į policiją, bet pareigūnai nesureagavo. Gal svarbesnių reikalų turėjo, o gal tiesiog patys dujų atakos išsigando. Kas ten žino, kiek balionėlyje dar to turinio buvo likę.

Vietoj siaubo filmo

Tais, jau pamirštais 1992-aisiais, tautiečiai, pavargę nuo pilko gyvenimo ir nepriteklių, mielai žiūrėdavo vakarietiškus siaubo filmus. Galbūt, matydami kaip kokiam herojui žarnas paleidžia, džiaugdavosi, kad patys dar gyvi, o gal ir dėl kitų priežasčių. Gal įsivaizdavo, kad siaubo filme nežemiškas kančias patiriančios aukos yra apsileidę mūsų valdininkai arba kokie anų dienų reketininkai. Bet, skaitant skelbimus, buvo galima rasti ir ne ką blogesnių scenarijų tikriems "siaubiakams". Štai anų laikų skelbimas: "Siuvėjos siuva sijonus ir kelnes iš užsakovo medžiagos". Neduok dieve, tokioms "siuvėjoms" į rankas pakliūti. Kokiame rūsyje įrengtoje drėgnoje siuvykloje. Tuoj skalpą nuimtų ir odą nudirtų... Nenorėčiau nei kelnių, nei sijono nešioti iš savo odos pagamintų.