Auksą turi, trenerio - ne

Reikėjo pertraukos

Kaip jau rašėme, Plovdive (Bulgarija) vykusio pasaulio jaunimo irklavimo čempionato merginų vienviečių valčių varžybose I.Adomavičiūtė iškovojo aukso medalį. Finale ji 2000 m distanciją įveikė per 7 min. 40,520 sek. ir antrąją vietą užėmusią švedę Lovisą Kleson (Lovisa Claesson) aplenkė 4,61 sek.

„Po pirmo plaukimo mano laikas buvo antras tarp visų dalyvių, bet geriausias mano plaukime, kuriame startavo 6 valtys. Žinojau, kad irklavau ne visu 100 proc. ir dar turėjau jėgų. Supratau, kad galiu taikyti į medalius. O štai po pusfinalio laikas tikrai buvo geriausias iš visų. Taigi buvau nusiteikusi pelnyti nugalėtojos poziciją“, - šypsodamasi pasakojo I.Adomavičiūtė.

JAV studijuojanti ir besitreniruojanti irkluotoja prieš dvejus metus jaunimo čempionate užėmė vos 13 vietą, o praėjusiais metais Lietuvai neatstovavo jokiose varžybose. Į klausimą, kas turėjo įtakos tokiam rezultatų šuoliui, I.Adomavičiūtė atsakė, kad per žiemą labai patobulėjo.

„Kai grįžau birželį į Lietuvą ir pradėjau irkluoti vienvietę valtį, pastebėjau, kad sekasi daug geriau nei prieš dvejus metus. O juk Amerikoje irkluoju aštuonvietę, daug laiko irkluoti vienvietę neturiu, - kalbėjo I.Adomavičiūtė. - Tačiau labai patobulėjau fiziškai, daug ir sunkiai dirbau. Manau, tai turėjo įtakos ir rezultatams Bulgarijoje. Be to, buvau labai pozityviai nusiteikusi. Tiesiog mėgavausi tuo, ką dariau.“

Sportininkė prisiminė, kad 2013 m. užėmusi 13 vietą labai nusivylė rezultatu, todėl nusprendė, kad reikia vieną vasarą pailsėti, atsigauti psichologiškai.

„Tada visą vasarą nedalyvavau varžybose, bet kiekvieną dieną sportavau, nors neirklavau. Manau, tai padėjo, nes grįžusi į Ameriką buvau labai motyvuota ir sunkiai dirbau. Žinojau, kad jeigu būčiau startavusi 2014 m. vasarą ir būtų vėl prastas rezultatas, būčiau dar labiau nusiminusi ir nepatenkinta savimi. Net ir pasitikėjimo nebūtų. Todėl nusprendžiau padaryti vienos vasaros pertrauką. Tai buvo tik į gera, rezultatai pradėjo gerėti, ėmiau labiau pasitikėti savimi. Kai viskas gerai sekasi, norisi daugiau pasiekti. Tiesiog norėjau įrodyti, kad kažko galiu pasiekti ir viena, ne tik irkluodama dvivietę, kai anksčiau su Milda laimėdavome“, - teigė I.Adomavičiūtė.

I.Adomavičiūtė savo sąskaitoje jau turi pasaulio jaunių (iki 18 metų) aukso medalį (2011 m.) ir pasaulio jaunimo (iki 23 metų) auksą (2012 m.). Taip pat ir vieną Europos jaunių (iki 18 metų) pirmenybių aukščiausios prabos apdovanojimą (2011 m.). Šiuos titulus ji iškovojo kartu su buvusia porininke Milda Valčiukaite.

Be trenerio

„Man iš tiesų labai patinka irkluoti vienvietę valtį. Irkluoti dvivietę, manau, lengviau psichologiškai. Juk vienvietėje viskas priklauso tik nuo tavęs, ypač šį sezoną, kai neturėjau trenerio, viską teko daryti pačiai. O dvivietėje turi partnerį ir žinai, kad ir už jį reikia stengtis, ir jis stengsis už tave. Viskas daroma kartu. Nors iš tiesų man patinka ir vienviečių, ir dviviečių valčių klasės“, - pridūrė irkluotoja.

I.Adomavičiūtė, paklausta, kur šį sezoną dingo jos treneris, prisiminė painią istoriją.

„Kai praeitą vasarą nusprendžiau padaryti pertrauką, mane išbraukė iš rinktinės sąrašų. Taigi kai grįžau į Lietuvą ir paskambinau treneriui Vytautui Valiauskui, jis ir pasakė, kad viskas, nesu sąrašuose. Buvau labai nustebusi. Taip išėjo, kad grįžau, o manęs niekas ir nelaukė. Tada susiskambinau su Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiuoju treneriu Mykolu Masilioniu ir pasakiau, kad noriu atvažiuoti treniruotis. O jis atsakė, kad gerai, atvažiuok“, - pasakojo I.Adomavičiūtė.

Taigi čempionatui Bulgarijoje, galima sakyti, ji ruošėsi viena. Treniravosi stovykloje su visa rinktine, laikėsi tos pačios treniruočių programos kaip ir kiti mūsų sportininkai, tačiau asmeniškai jos niekas netreniravo.

„Nebuvo, kas mane iš paskos su kateriu sekiotų (šypsosi). Tačiau dėl to neapgailestauju. Pasivaržydavome vienvietėmis ir su M.Valčiukaite, ir su Donata Vištartaite. Pamačiau, kaip jos gerai irkluoja, ir galėjau truputį konkuruoti. Per treniruotes trenerio trūkumo nesijautė. Labiausiai trenerio trūko čempionate Bulgarijoje. Netgi per finalą teko prašyti kitos sportininkės, kad padėtų valtį panešti... Šiaip viskas buvo gerai, - atviravo I.Adomavičiūtė. - Pati nelabai supratau, kaip čia su tuo treneriu išėjo. Galiausiai atvykus į pirmenybes per atranką jau reikėjo pasakyti, kas tavo treneris, nes jo nesant negalima startuoti. Buvo užrašytas Sigitas Kučinskas, nors jis manęs ir netreniruoja.“

Tarp Lietuvos ir Amerikos

Lapkritį jau bus 8 metai, kai I.Adomavičiūtė irkluoja. Kitados treneris Antanas Lavickas, ieškodamas aukštų vaikinų ir merginų, atėjo į mokyklą, kurią lankė I.Adomavičiūtė. Kadangi mergina buvo aukščiausia klasėje, jai ir pasiūlė išbandyti irklavimą. Pasaulio jaunimo čempionė prisimena, kad daug kas būtent dėl ūgio (195 cm) jai patarė būti krepšininke, tačiau to ji nenorėjo. Pasak I.Adomavičiūtės, ji labai džiaugiasi pasirinkusi irklavimą.

Pirmus dvejus karjeros metus mergina save išbandė keturvietėje pavienio irklo valtyje. Tada perėjo pas trenerį V.Valiauską irkluoti vienvietės, o su dviviete valtimi treniravo Tomas Valčiukas.

„Amerikoje turiu daug trenerių. Yra viena vyriausioji trenerė - Džein LaRaiveri (Jane LaRiverie), du asistentai, tada dar salės, štangos treneriai ir pan. Visi jie mane labai palaiko“, - pridūrė irkluotoja.

20-metė mergina Vašingtono universitete studijuoja verslo vadybą. Dabar ji mokosi trečiame kurse.

„Žinau, kad gyvenime reikės išsilavinimo, diplomo, reikės dirbti. Niekada negali žinoti, kas iš irklavimo išeis, galbūt patirsi kokią traumą. Niekada negali būti užtikrintas, kad turėsi iš ko išgyventi ateityje. Taigi dėl mokslų ir išvykau į Ameriką“, - sakė I.Adomavičiūtė.

Kol kas mergina vieši Lietuvoje, leidžia laiką su šeima. Į Ameriką išvyks rugpjūčio 22 d., 16 d. dalyvaus Lietuvos čempionate.

„Dar tiksliai nežinau, kurioje valčių klasėje startuosiu. Kažko rimto parodyti neketinu. Tiesiog dalyvausiu, nes prašė treneris S.Kučinskas. O kitais metais birželio pradžioje vėl grįšiu, žiūrėsime, kokie startai lauks, - teigė I.Adomavičiūtė. - Iš tiesų pirmiausia svajojau apie pasaulio jaunimo auksą. Jį turiu. Dabar tikslai didėja, norisi daugiau pasiekti. Norėtųsi pasižiūrėti, kaip atrodau ir tarp vyresnių konkurenčių. Taigi stačia galva į olimpiadą nepuolu, viskas turi vykti pamažu.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“