Klaipėdoje gyvenantis Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis, planetos čempionato prizininkas, prestižinių daugiadienių lenktynių "Giro d'Italia" ir "Tour de France" etapų nugalėtojas R. Navardauskas "Vakarų ekspresui" sakė, kad šiuo dviračiu anksčiau dalyvaudavo treko varžybose.
"Tai buvo labai seniai. Jau istorija", - sakė sportininkas.
Dviratį dalijosi trise
R. Navardausko patys sėkmingiausi metai buvo 2015-ieji, kai pasaulio čempionate užėmė trečiąją vietą. Tiesa, tai buvo padaryta ne treko varžybose ir važiuota ne su šiuo Klaipėdos sportininkų namuose eksponuojamu dviračiu, tačiau galbūt sporto mėgėjams būtų įdomu pamatyti, su kokiu dviračiu R. Navardauskas pradėjo savo profesionalaus sportininko karjerą.
"Dabartiniai dviračiai nuo anų laikų skiriasi lyg diena ir naktis. Pamenu, kai vaikystėje lankiau dviračių sporto treniruotes Šilalėje, turėjome rusišką dviratį, kurį dalijomės dviese ar trise. Vieni važinėdavome ryte, kiti - vakare.
Yra tekę važinėti ir senoviniais dviračiais: įkiši koją į kilpą ir užsiriši dirželiu, o prieš sustodamas atlaisvini dirželį ir tik tada koją padedi ant žemės. Be to, pavaras junginėdavome ant rėmo.
Tik būdamas 13-14 metų gavau dviratį, kurio pavaros buvo prie rankenėlių. Tai buvo kažkas "vau". Pamenu, pats iš savo sutaupytų pinigėlių nusipirkau batelius ir pedalus - tai buvo naujas lygis. Šiais laikais jau yra šildoma apranga: paspaudi mygtuką ir šildo kūną. Į kalną kylant nešalta, bet kai suprakaitavęs pradedi leistis žemyn, tada jau ima drebuliukas", - šypsodamasis pasakojo profesionalus dviratininkas.
ISTORINIS EKSPONATAS. Ramūno Navardausko paauglystės laikų dviratis, kuriuo jis anksčiau lenktyniaudavo treko varžybose. Algirdo VAICEKAUSKO nuotr.
Skambios pergalės
R. Navardauskas puikiai pamena savo karjeros skambiausias pergales.
"Būna, kad per dieną treniruojuosi ir apie 8-10 valandų. Patikėkite, būna dienų, kai viską nori mesti arba mąstai: negi vėl per lietų reikės vargti? Bet tuoj pat tokias mintis veji lauk. Mane kaskart įkvepia laimėjimai. Tarkime, kai 2015 m. pasaulio čempionate užėmiau trečią vietą, tai buvo lyg iš fantastikos srities, kažkas "vau". Anksčiau niekada nemąsčiau, kad tokios mažos valstybės atstovai planetos pirmenybėse gali kilti ant prizininkų pakylos arba laimėti prestižinių dviratininkų lenktynių "Giro d'Italia" ar "Tour de France" etapus. Bent vieną "Tour de France" lenktynių etapą per visą istoriją yra laimėję vos 33 pasaulio šalių atstovai. Džiugu, kad tarp jų yra ir Lietuva. Vien baigti tokias varžybas - didžiulė garbė", - kalbėjo sportininkas.
Jis 2015 m. pelnė geriausio Lietuvos sportininko titulą.
"Kiekvieno sportininko svajonė - dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Man pavyko. Niekada nepamiršiu, kaip per olimpines žaidynes trumpam sustojau nusivilkti apatinių marškinėlių, nes buvo karšta, mečiau juos į krūmus, o prie jų prišoko būrys dviračių sporto entuziastų. Supratau, kad olimpiada - šventė ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams", - akcentavo dviratininkas.
Ragina rinkti eksponatus
Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su Klaipėdos sportininkų namų siela, istoriku Algirdu Vaicekausku, planuoja apžvelgti ir daugiau įdomių Klaipėdos sporto istorijos detalių ir aprašyti Klaipėdos sportininkų namuose sukauptus eksponatus.
"Džiugu, kad atsiranda gerų žmonių, kuriems yra svarbi Klaipėdos sporto istorija. Per draugus, pažįstamus, sportininkų giminaičius renku viską, kas yra susiję su mūsų sporto istorija. Vieni Sportininkų muziejui dovanoja savo asmeninius eksponatus, kiti skolina ekspozicijai. Kviečiu visus, kurie turi vertingų Klaipėdos sporto istorijos trofėjų, atnešti juos į Klaipėdos sportininkų namus adresu: S. Daukanto g. 24. Visi kartu prisidėkime prie savo miesto istorijos", - ragino A. Vaicekauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą