Mums, išlepintiems "Žuvėdros" aukso, sidabras sukelia daug klausimų. Nejau "Žuvėdra" ėmė šokti prasčiau? Vienas iš tų "mūsų" esu aš, fotografuojantis ansamblį nuo 2002 metų ir keliaujantis kartu į bemaž visus čempionatus, kurių per metus svarbiausi esti du - pavasarį - Europos, rudenį ar žiemą - Pasaulio.
Galiu paliudyti, kad "Žuvėdra" ne tik nenuleido sparnų, bet ir tobulėja savo programų kūrybiškumu, turiningumu, novatoriškumu. Sidabro medaliai mūsų ansambliui liudija didžiulę konkurenciją ir naują konjunktūrą. Ilgą laiką pagrindinis "Žuvėdros" varžovas buvo Brėmeno miesto ansamblis. Jis į šį čempionatą neatvyko, kadangi nesuspėjo parengti naujos programos, o senoji buvo pernelyg ilgai eksploatuota. Tiumenės "Veros" ansamblis tik prieš kelerius metus ėmė patekti į finalo šešetuką, o štai pernai gruodį Maskvoje, Pasaulio čempionate, jam jau buvo užkabinti aukso medaliai.
Skrendant į Tiumenę, ne vien man, geram žiūrovui, buvo nerimo, kad Maskvoje pralaužti ledai gali padėti šeimininkams, tačiau neapleido ir viltis, kad teisėjams objektyvumo turėtų pakakti. Abejonių nerimas dar labiau apėmė čempionato išvakarėse, kai kiekviename žingsnyje raudonavo Gegužės 9-osios plakatai, griaudėjo milžiniški mitingai prie karo memorialo, spindėjo medaliai ant veteranų krūtinių, o pergalės kaspinėliai - ant kas antro žmogaus atlapo. Vyraujant tokiai atmosferai, sporto salėje pripažinti pergalę vokiečiams ar į juos panašiems būtų labai ne į toną. Taip ir įvyko. Auksą godžiai čiupo Tiumenės ansamblis, ir salė taip džiaugėsi, tarsi antrąkart būtų paėmę Berlyną!
Kita vertus, dauguma normalių vyrų patvirtins, kad Tiumenės šokėjos dailios kaip uogelės, kad jų žingsniai koketiški, o daugumą normalių moterų žavi Sibiro vyrų šoklumas ir energija. "Veros" ansamblio Achilo kulnas - meniškai neargumentuota programa, tokio pobūdžio ansambliams privalomų kompozicijos taisyklių nepaisymas.
Tačiau ne vien kalinkos ritmai ir ištekinių kojyčių mirgėjimas užgožia teisėjų budrumą. Juo labiau kad ne visi teisėjai yra profesoriai, ne visi išlaiko objektyvumo priesaiką, kuri iškilmingai perskaitoma prieš čempionatą.
Yra dar viena ir, ko gero, lemiančioji aplinkybė: Rusija pakėlė galvą; rusai - jau nebe kvaileliai sovietikai, o gerai atsišėrę meškinai, galintys ne vien savo branduolinius raumenis pademonstruoti Gegužės 9-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje, o veržtis į priekį visose srityse. Tiumenė - ypatingas Rusijos miestas: tūlas jo gatvėje pasakys: "Tiumenės sritis su nafta ir dujomis išlaiko visą Rusijos biudžetą!"
Tiumeniečiai, pamiršę pusalkanius tarybinius laikus, dabar ne tik sočiai pavalgę, bet ir galintys skirti nesuskaičiuojamus rublius mokslui, kultūrai, menui, sportui. Už daugybę rublių galima įsigyti aibę dolerių.
Iš daugelio požymių matyti ir iš pokalbių galima suprasti: "Veros" ansambliui pinigai nesukelia jokių problemų. Kiek tik reikia, tiek ir gauna: atlyginimams, premijoms, kostiumams, kosmetikai, treniruotėms ir masažams, - kam tik nori. Gerai, kad jiems dar neatėjo į galvą nusipirkti "Žuvėdros" ansamblio programų kūrėjų ir trenerių. Tada Pasaulio ir Europos čempionatų auksas ilgą laiką tekėtų tik į Tiumenę!..
Atsižvelgiant tik į šias kelias aplinkybes, į "Žuvėdros" sidabrą verta žiūrėti kaip į deimantą! Nors mūsų ansambliečiams sidabras paliko kartėlio ir sulaikytų apmaudo ašarų skonį, tačiau jų sąžinė gali būti absoliučiai rami: jie padarė viską, kas įmanoma! O iš arčiau pažįstant skurdų ansamblio gyvenimą, net sunkiai įtikima, kad jie pasiekė šitiek daug!
Ne visa galva, o trimis aukščiau!
Profesorė Skaistutė Idzelevičienė, vadovaujanti "Žuvėdrai" daugiau kaip keturiasdešimt metų, yra patyrusi prasiveržimo į Europos ir Pasaulio čempionus kovos ypatumus.
"Kad į mus atkreiptų dėmesį, turime būti aukštesni ne tik visa galva, o visomis trimis galvomis! - apibendrina vadovė ir ansamblio programų kūrėja. - Esame iš mažos valstybės, esame neturtingi, taigi tik ryškiausiu pranašumu galime konkuruoti dėl prizinių vietų čempionatuose, daryti įtaką Tarptautinėje sportinių šokių federacijoje."
Norėdamas pasitikrinti savo, ne profesionalo, o tik Žuvėdros gerbėjo, vertinimų teisingumą, pasižiūrėjau internete, ką apie "Veros" ansamblio pergalę ir apie "Žuvėdros" sidabrą galvoja patys rusai.
***
Nederėtų automatiškai girti savo komandos. Nesiginčiju, šoko jie gerai, tačiau finale pridarė šiurkščių klaidų. Laikas merginoms išmokti sukti piruetus ant vienos kojos, kaip daro Lietuvos ir Vokietijos komandų merginos... Manau, kad laikas nustatyti sudėtingų šokio elementų lygius, o ne žiūrėti vien artistizmo. Lietuva nebuvo prastesnė... Laukiu kitų metų Europos čempionato Vienoje ir tikiuosiu objektyvesnių teisėjų... *** Man rezultatas atrodo visiškai logiškas. Aš taip pat būčiau įvertinusi. Diuseldorfas man nepadarė jokio teigiamo įspūdžio. Buvo tik du lyderiai: "Žuvėdra" ir "Vera". "Žuvėdros" - geresnė kompozicija, o "Veros" - atlikimas. "Veros" kompozicija - daugiausia tas pats Džeksonas, o kodėl gi ne? Teisėjai čempionatuose vis kiti, tad tik komandų sąžinei lieka tai, ką jie rodo: nauja ar tą patį sena... Visiškai aišku: ansamblių vertinimo sistemą reikia keisti link olimpinės sistemos, kuria vertinami šokiai ant ledo. Reikia įdiegti sudėtingesnę vertinimų sistemą, reikia vertinti visus parametrus, o ne tiesiog skirti vietas. *** Ką čia kalbėti apie objektyvumą! Finale Lietuvos klaidų aš nemačiau; greitis, sinchroniškumas, sudėtingumas! Visa galva už visus aukščiau, o štai "Veros" šokėja net pirueto ant vienos kojos susukti negali, ką jau kalbėt apie tai, kad žemųjų piruetų jos iki šiol neatlieka. Manau, kad Vilniuje (gruodžio mėnesį - Pasaulio čempionatas. - Aut. past.) kova dėl pirmosios vietos vyks tarp Lietuvos ir Brėmeno, o štai ar bus "Vera" ant pjedestalo - sunku pasakyti... *** "Vera" šoko su klaidomis, tai gerai matyti vaizdo įraše. Kartais net sinchroniškumo nebuvo. "Verai" laikas mokytis ką nors originalaus sukurti, o ne kopijuoti kitų komandų programų elementus. Kai čempionatas bus Lietuvoje ir Austrijoje, "Verai" nėra šansų atsistoti ant pjedestalo, kadangi kova vyks tarp Lietuvos pirmosios komandos, Brėmeno ir dar kitos komandos iš Vokietijos... Lietuvos pirmoji komanda buvo verta pirmosios vietos: programa - sudėtinga, didžiulis greitis, sinchroniškumas...
Cituotieji atsiliepimai dėl sudėtingesnės, objektyvesnės vertinimo sistemos įdiegimo būtų labai palankūs "Žuvėdrai", kuri klasikiniams ansamblio šokių reikalavimams skiria ypatingą dėmesį. Idealiai švarią ansamblio šokio techniką papildo meniškumas ir artistiškumas. Tai išskirtinis "Žuvėdros" bruožas, kurį pastebi visi, tačiau ne visada tai įvertina kai kurie teisėjai. Ne visi jie gali būti tokie objektyvūs kaip vokietis Bernhardas Zilkeris, kuris prieš įsiaudrinusią brėmeniečių publiką andai pakėlė lentelę su pirmąja vieta "Žuvėdrai"!
Kas padėjo pasiekti Sibirą
Šiame Europos čempionate dalyvavo tik septynios komandos. Toli. Brangu. Tokios mintys buvo užvaldžiusios ir "Žuvėdrą", nes pinigų nuskraidinti dvi komandas po aštuonias poras tikrai nebuvo. Teisūs yra tie, kurie teigia, jog problemą visada reikia verbalizuoti - taigi apie ją nedelsiant kalbėti. Liūdnas šnekas nugirdo Seimo nariai šilutiškis Audrius Endzinas ir klaipėdiškis Vytautas Grubliauskas, ir jiems sukilo ambicija susigrumti su rūsčia tikrove. Į frontą už abiejų "Žuvėdros" komandų išskraidinimą į Sibire rengiamą Europos čempionatą stojo AB "Teo" Klaipėdos regiono direktorius Larijus Lapinskas, UAB "Beze" direktorė Rasa Žvaginienė, AB "Lietuvos dujos" Klaipėdos filialo direktorius Regimantas Nausėda, AB "Argus" marketingo direktorė Vega Jonaitė, UAB "Perdanga" direktorius Vytautas Kučinskas, "Žuvėdros" fanai Loreta Valiukienė, Ilona Mikalauskaitė, Darius Laivys, Stasys Stuopelis. Jį žmona Laimutė Stuopelienė, grožio salono "Surask save" vadovė įkalbėjo padovanoti "Žuvėdros" jaunėlių komandai naujus koncertinius kostiumus. Salono vizažistės Audronė Drozd ir Lina Šimulytė perteikė šokėjėliams savo meistriškumą. Kad šokėjai galėtų išeiti į čempionato aikštelę, reikėjo Klaipėdos sporto medicinos centro pastangų, nes per treniruotes kelios šokėjos patyrė traumų.
Kartu su "Žuvėdros" vadovais prof. Skaistute Idzelevičiene, Romaldu Idzelevičiumi, trenerėmis Daina Bertuliene, Jūra Laivyte, Ilona Stankevičiene, kostiumų dizainere Aina Zinčiukaite rėmėjams padėkokime ir mes, "Žuvėdros" fanai!
Švarus "Uraganas"
Rygą pasiekę amžinu kelionių draugu autobusu, šįsyk ansambliečiai sėdo į lėktuvą, pasiekė Maskvą, aštuonias valandas pralaukė oro uoste, kuriame mankštinosi atkreipdami visų keleivių dėmesį. Lėktuvas Tiumenę pasiekė ketvirtą ryto.
Numigę abiejų komandų šokėjai repetavo, paskui čempionato šeimininkai surengė ekskursiją po itin gražų ir švarų miestą, kuriame šitiek istorijos, susijusios su Lietuva! Pradedant tremtiniais po Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo, baigiant didžiule Tarybų Sąjungos didvyrės Marytės Melnikaitės, kuri čia karo metu yra dirbusi, gatve.
Nafta ir dujos lėmė spartų Tiumenės augimą, o gaunami milijardai šildo ne vien centrinį Rusijos biudžetą, tenka ir srities gyventojams, kurių veiduose nematyti vargo ir nerimo pėdsakų. Prekybos centruose įvairiausio maisto į valias, o kainos, regis, mažesnės negu Lietuvoje.
Milžiniškuose šimtamečiuose rūmuose su plačiais marmuriniais laiptais, tebevadinamuose Pionierių, knibždėte knibžda jaunųjų bei mažųjų šokėjų, imtynininkų, dailininkų ir ko tik nori. Naujuose sporto rūmuose, kur vyko šokių čempionatas, - puikios salės su gausybe žvilgančio inventoriaus. Universitetas, dramos teatras, naftos ir dujų mokslinio tyrimo institutai, naftos ir dujų kompanijų ofisai - gyvenimas čia taip verda, kad net netinka žodis Sibiras!
Taigi tiems godiems įspūdžių Tiumenės žiūrovams ir suskridusiems kitų ansamblių nariams mūsų "Žuvėdra" pateikė programą "Uraganas" - dinamišką, švarią, elegantišką, kurios nešamas gali skristi kad ir į patį pasaulio kraštą. Pritaikytas garsiųjų "Skorpionų" permainų vėjas visus nešė ir vežė. Salė pajuto "Žuvėdros" dvasią, kuri jiems buvo Lietuvos dvasia. Plojimai buvo audringi. Panašūs plojimai ir savajai vietos komandai "Vera". Kitaip ir negali būti, nes pasaulio centras yra ten, kur tu gyveni.
Atkaklioji "Žuvėdra" Lietuvos ambasadoriaus misiją atliko puikiai. Į jos ateitį žvelgti su rimtu optimizmu leidžia jaunoji "Žuvėdros" komanda, vis žengianti ant pasaulio ir Europos čempionatų parketo. Kiekvienas toks žingsnis - daugiau negu geriausia treniruotė; tai kovos mokykla, kurios durys ne kiekvienam atsidaro.
Paskutinė įspūdžių pastraipa - apie mūsų visuomenės vienpusiškumo pavojų: kalbu apie krepšinį. Tai tikrai puikus žaidimas, tačiau juk ne vienintelis, kad jį reikėtų visokeriopai šerti! Vis prisimenu Kopgalio delfiną, kuris spektaklio metu kamuolį į krepšį pataikydavo visada, o dresuotojas - ne visada. Kad ir kaip sutartinai delfinai suktų baseine valsą, jie vis vien taip nepašoks, kaip šoka sambą, ča ča ča, rumbą, pasadoblį, džaivą sportinių šokių ansamblio šokėjai...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą