Medikai nenori prarasti pacientų

Medikai nenori prarasti pacientų

Sveikatos apsaugos ministerijai tenka ieškoti kitų būdų, kaip optimizuoti neurochirurginę pagalbą Lietuvoje, mat praėjusių metų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad ministerijos priimti įsakymai, atimantys iš kai kurių miestų neurochirurgų teisę operuoti sunkius ligonius, prieštarauja Konstitucijai.

Pirmąjį sprendimą pertvarkyti neurochirurginę pagalbą dar 2013 m. priėmė tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis - jo planas turėjo įsigalioti 2014 m. Jis pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė, kokios neurologinės ligos gali būti gydomos didžiųjų miestų ligoninėse, o kokios - paties aukščiausio lygio klinikose. Taip atsirado neurochirurgijos paslaugų teikimo specialieji reikalavimai. Medikų teigimu, taip buvo pradėtas tiesti didesnis ligonių srauto, o kartu ir finansavimo kelias Kauno neurochirurgų link.

V.Andriukaitį poste pakeitusi Rimantė Šalaševičiūtė savo pirmtako sprendimą atšaukė ir pranešė, kad tvarka bus koreguojama. Pernai vasario 2-ąją ji pasirašė patikslintą neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014-2020 m. planą. Pagal jį jau nuo šių metų gegužės ypač retų kategorijai priskirtas neurochirurgines operacijas būtų galėję atlikti tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų neurochirurgai - čia būtų sukurtas Neurochirurgijos kompetencijos centras.

Retų ligų kategorijai priskirtų neurochirurginių ligų gydymą planuota koncentruoti universitetiniuose neurochirurgijos centruose - operacijos galėtų būti atliekamos tik universitetinėse ligoninėse, kuriose būtų sukurti tam tikrus kriterijus atitinkantys referenciniai neurochirurgijos centrai. Nuo 2016 m. sausio 1 d. pacientai, sergantys retomis neurochirurginėmis ligomis, iš Panevėžio ir Šiaulių, o nuo 2017 m. sausio 1 d. - ir iš Klaipėdos krašto būtų pradėti gydyti universitetiniuose neurochirurgijos centruose.

Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininko pavaduotojas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. Antanas Gvazdaitis tokį paslaugų optimizavimą pavadino „genocidu Vakarų Lietuvos neurochirurgijai“. Jo teigimu, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra naujausios technologijos, ne blogesnės nei Kaune, neurochirurgų darbo krūvis gana didelis, nes atliekama apie tūkstantį operacijų per metus, o jų rezultatai tikrai geri. Tad ligonių srauto „permetimas“ į Kauną - visiškai nemotyvuotas.

Negana to, tokia pertvarka ne tik žlugdys kitas ligonines - medikai praras pacientus, galimybę operuoti ir tobulėti, bet ir pridarys problemų pacientams - juk kai kurie jų nenori ir negali vykti operuotis į Kauną.

Lietuvos neurochirurgų draugija kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius, kad šie R.Šalaševičiūtės pasirašytą teisės aktą apskųstų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Gruodžio pabaigoje šis teismas pripažino, kad sveikatos apsaugos ministrės įsakymas prieštarauja ir Konstitucijai, ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ, Sveikatos apsaugos ministrė:

Teismo sprendimu Neurochirurgijos optimizavimo programa ne iš esmės panaikinta, o tik ta jos dalis, kuri nustato referencinių centrų steigimą. Praėjusių metų pabaigoje su teisininkais aptarėme situaciją ir būdus, kaip išspręsti šią problemą. Manau, rasime būdą. Parengsime dokumentus ir teiksime svarstyti Vyriausybei.

Iš principo referenciniai centrai tikriausiai liks, tik peržiūrėsime, kaip tai padaryti, kad kas nors nesakytų, jog skriaudžiame pacientus. Juk mūsų tikslas buvo geras: kad paslaugos būtų kokybiškos, o tokios įmanomos ten, kur geriausi specialistai. Taip daroma visoje Europoje, taip turi būti ir čia.

Triukšmą kelia Lietuvos neurochirurgų draugija, iš esmės - klaipėdiečiai, kurie praras dalį pacientų. Tačiau man didžiausia nuoskauda šioje situacijoje, kad jie galvoja tik apie save, o ne apie pacientus. Juk niekas operacijų iš jų neatima. Kalbama tik apie tas sudėtingas operacijas, kurioms reikalinga tiek didelė medikų patirtis, tiek ypatinga įranga. Mes negalime visoms ligoninėms pripirkti brangiausios aparatūros ir įrangos.

Tai, kad teismas panaikino tą referencinių centrų aprašą, sudaro tam tikras kliūtis mūsų Kauno klinikų Neurochirurgijos centrui pretenduoti tapti europiniu centru, nors tiek jis, tiek Santariškių klinikų Onkohematologijos centras yra Europos Sąjungos valstybių tokių centrų pirmame penketuke, tad realiai tokios galimybės buvo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder