Natūralu, kad išsiskyrimas su artimu žmogumi suteikia skausmo. Skausmas mus daro pažeidžiamus. Todėl dažnai mes tokioje situacijoje pasitraukiame į vienumą.
Iki tol, kol priims situaciją tokią, kokia ji yra, paaugliui teks išgyventi šoką, pyktį, depresiją. Daugiausiai, ką gali padaryti jo tėvai, - tai būti šalia ir leisti žinoti, kad jo jausmai yra suprantami ir priimami (ne ignoruojami ir nepaneigiami).
Tokios frazės, kaip "Tokių panelių dar daug bus", tik sumenkina kenčiančio žmogaus jausmus, bet jų nepalengvina.
Nereikia supriešinti jausmų ir pareigų - teigti, kad mokslai - svarbu, o santykiai - nesvarbu. Laimės, kurią suteikia santykiai, neįmanoma pakeisti laime dėl gerų pažymių ar gerai išlaikytų egzaminų.
Vaikų psichoterapeutas prof. Danielis Marseli (Daniel Marcelli) nelaimingą meilę išgyvenančio paauglio tėvams pataria susilaikyti nuo bet kokių patarimų. Knygoje "Paauglio sunkumai - tėvų nerimas" jis rašo: "Nelaiminga meilė - tai patirtis, kuri moko paauglį priimti pasaulio netobulumą. Jeigu vaikas jūsų klausia: "Ką man dabar daryti?" - teisingiausia bus atsakyti: "Jausti. Kentėti. Atsiminti. Gyventi toliau."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą