Latvijoje A. Cimdinė, I. Raubiškė ir D. Dzenovska drauge su kitais mokslininkais atlieka tyrimą „Savas kampelis žemės – Latvijos kaimo gyventojų plėtros strategijos ir kultūrinio požiūrio permainos“. Jų užduotis per trejus metus išsiaiškinti kaip pasikeitė kaimai, kaip juose gyvena žmonės, koks jų požiūris į darbą.
A. Cimdinė nurodė, kad ūkininkai skundžiasi darbuotojų stoka kaimuose. Ypač papildomos darbo jėgos trūksta ūkininkavimo sezono metu.
„Ūkininkai pasirengę mokėti visus mokesčius už darbuotoją, suteikti jam visas garantijas ir žada neblogą atlygį, tačiau vis tiek niekas neina. Jie nesuinteresuoti dirbti. Latvis geriau sėdės namie ir gaus pašalpą, negu eis dirbti pas ūkininką,“ kalbėjo Cimdinė.
Raubiškė informavo, „Yra dar viena bėda – alkoholizmas. Dauguma, kurie pasiliko be darbo, yra priklausomi nuo alkoholio.“
Ji pabrėžia, kad latvių himne apdainuotas doras darbas yra mitas. „Tai tikrai mitas, nes darbas nebelaikomas vertybe. Aišku, ne visi yra vienodi, kaip ir visur, pasitaiko išimčių.“
A. Cimdinė pridūrė, kad žmonės, kurie turi savo ūkius, dirba labai sunkiai, deda visas pastangas, kad tik sukurtų produktą kitiems.
„Pavyzdžiui, biologinės produkcijos gamintojai. Klientai renkasi būtent juos, nes tikisi įveikti savo sveikatos problemas. „Galėtume pagaminti daug daugiau produkcijos, paklausa labai didelė. Bet mes nespėjame. Savo ruožtu, į darbą priimti naujų žmonių negalime, nes sunku būti tikrais, ar jis savo darbą atliks taip pat gerai, kaip atliekame mes. Galbūt tas žmogus jau kitą dieną ateis girtas į darbą.“ Pasakojo A. Cimdinė.
I. Raubiškė sako, kad didelis nedarbas yra dėl vienos žmonių problemos – alkoholizmo. Gėrimas jau yra tapęs kai kurių žmonių gyvenimo būdu. „Taip buvo jau sovietų laikais, ir daugelis, kurie gėrė tada, geria ir dabar. Yra tik vienas skirtumas – kolūkių sitema juos vertė dirbti. Nors karta pasikeitė, ši problema niekur nedingo.“
Pagal latvių spaudą parengė Vaida Bareikaitė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą