"Pamenu, patys kūrėme senąją palapinę, Klaipėdoje užsakėme ją pasiūti - vengėme standarto. Šiuo metu mūsų spektaklius gali stebėti 100 žiūrovų, turime mažytę sceną, tačiau norime pakviesti daugiau žmonių ir išplėsti erdvę pasirodymams", - teigė L. Vyšniauskas, "Švyturio" Klaipėdos ateities" konkurse surinkęs 4 131 žmonių balsą.
Klounų studiją "Dulidu" įkūrėte kartu su žmona Kamile Kondrotaite. Kokia šios trupės priešistorė?
Studiją įkūrėme 2009 metais. Mes norėjome sukurti atsvarą rimtajam menui, ieškojome šviesos.
Koks yra klouno gyvenimas?
Klounada yra gyvenimo būdas. Mes gyvename "ant ratų", neprisirišame prie vietos, neturime pastato, kuriame rodome spektaklius. Mums užtenka palapinės.
Mokame pasijuokti iš savęs - juk nesame nei visažiniai, nei visagaliai.
"Dulidu" tikslas - kilstelėti žmones virš žemės paviršiaus. Tai yra poetinės klounados žanras. Spektakliuose norime ne tik pasijuokti, bet ir ieškome istorijos, gylio, meninės vertės.
Neseniai pristatėme spektaklį pagal Senąjį Testamentą "Nojaus laivas", Kamilė kartu su Klaipėdos dramos teatru pastatė spektaklį "Džiunglių knyga" pagal R. Kiplingo knygą. Tai - labai rimti kūriniai ir daugelis režisierių bijo tokiomis temomis kalbėti su vaikais. Tačiau mes orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į suaugusiuosius. Neskirstome žmonių į pogrupius.
Kokios taisyklės egzistuoja, kai užsidedate raudoną nosį?
Klouno nosis yra kaukė. Užtenka prieš veidrodį nusidažyti nosies galiuką ir tai išryškina tam tikrus veido bruožus. "Užsidėjęs" šią kaukę, gali daryti tai, kas tau smagu ir gera.
Egzistuoja daug taisyklių, tačiau viskas priklauso nuo klouno meistriškumo ir veiklos pobūdžio. Socialiniai klounai dažniausiai dirba ligoninėse, pantomimos artistai pasirodo vien scenoje, kiti darbuojasi ir gatvėje.
Gaila, kad Lietuvoje klounada nėra tokia populiari. Kartais dar lieku nesuprastas, kai pasakau, kad esu klounas. Na, normalu, juk esame gana konservatyvi šalis.
Kaip klounus šiais laikais priima vaikai, suaugusieji? Kokiais pokštais pasirodymų metu tenka pralaužti ledus?
Visada sakydavau, kad su vaikais yra lengviau, nes jų dar nesugadino gyvenimo traumos ir priklausomybės. Kita vertus, suaugusieji mažai kuo tesiskiria nuo vaikų. Įdomi istorija įtraukia bet kokio amžiaus žiūrovus.
Ar Klaipėdoje pažįstate kitų klounų? Ką galėtumėte pasakyti apie šią bendruomenę?
Mane supanti bendruomenė yra teatro žmonės. Galima sakyti, kiekvienas geras aktorius nė nežinodamas būtų puikus klounas. Ką jau kalbėti apie komedijos žanro asus.
Klounų teatro studijai "Dulidu" turbūt jau prasidėjo aktyvios gastrolės?
Netrukus važiuosim į Druskininkus, taip pat planuojame aplankyti Juodkrantę, Nidą. Ten dabar pats poilsiautojų pikas.
Apskritai su spektakliais stengiamės apvažiuoti visą Lietuvą. Regis, nėra miesto, kurio dar nebuvome aplankę su savo palapine.
Savo spektaklius rodote ne tik mažytėje cirko palapinėje, bet ir Klaipėdos vaikų ligoninėje...
Tiesa, ten spektaklius rodėme trejus ar net ketverius metus. Etiudus rodėme ir palatose.
Tai primena organizacijos "Raudonos nosys. Gydytojai klounai" veiklą.
Gydytojai klounai - labiau psichologai nei aktoriai. Ši veikla labai populiari JAV. Norėtųsi, kad socialiniais klounais būtų ne tik aktoriai, bet ir policininkai, gaisrininkai.
Esate ne tik klounas, bet ir Klaipėdos dramos teatro aktorius, režisierius. Kaip spėjate suktis?
Nemanau, kad gyvenu aktyviau už kitus. Daugelis aktorių turi darbų ne viename teatre. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę Klaipėdos dramos teatre dirbti su puikiais kolegomis, iš kurių galiu daug ko išmokti.
Kokių turite kūrybinių ateities planų?
Dramos teatre jau rugsėjį turėtų įvykti naujo spektaklio, kurį režisuoja Jonas Vaitkus, premjera. Džiugu, jog turiu galimybę susipažinti su legendiniu aktoriumi Rolandu Kazlu, kuris atliks pagrindinį vaidmenį. Jis - mano vaikystės dievaitis.
Na, o su "Dulidu" po truputį ruošiamės paminėti studijos dešimtmetį, taip pat mąstome apie keletą premjerų, kurių atskleisti kol kas nenorėčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą