"Norime Klaipėdos kraštą palaikyti ir puoselėti"

Prie to labiausiai prisidėjo mokslininkas, dėstytojas Žydrūnas Lukošius, kuris yra vienas iš dešimties pretendentų laimėti "Klaipėdos švyturio ateities" stipendiją.

Telšiuose gimęs, bet didžiąją gyvenimo dalį Skuodo rajone praleidęs 34-erių vyriškis jau dešimtmetį dėsto Klaipėdos universitete.

Jis viliasi, kad sukurtas įrenginys taps atspirtimi ne tik jo karjerai, bet ir Klaipėdos universiteto ateičiai.

Ar nustebino patekimas tarp dešimties finalininkų?

Malonu, kad Klaipėdos universitetas delegavo mane. Be abejo, padaryti tokį įrenginį, kokį pavyko man, gali ne kiekvienas. Malonu sulaukti didelio kolegų, bendramokslių, studentų palaikymo.

Esate Klaipėdos universiteto mokslininkas, dėstytojas. Sukūrėte kraujo spaudimo matavimo įrenginį, kuris buvo patentuotas Lietuvoje. Kaip kilo mintis sukurti tokį aparatą?

Idėja sukurti aparatą kilo labai seniai. Mano, kaip mokslininko, kryptis visada buvo susijusi su kraujo pulsinėmis bangomis. Rašiau bakalauro darbą, su šia kryptimi buvo susieti ir magistro, doktorantūros darbai. Artimiau susipažinau su daktaru Albinu Stankumi. Kilo idėja mechaniškai pamatuoti centrinį kraujo spaudimą. Sugalvojome mechaninį įrenginį, kuris tiek kainos atžvilgiu, tiek savo specifika yra visiškai naujas.

Patentavimo kelias nėra lengvas. Paruošimas užtrunka 2-2,5 metų, pats patentavimas - 1,5 metų. Įrenginys bus patentuotas ir Europos patentų biure. Jis bus žinomas visame pasaulyje. Galbūt kažkas susidomės, atsiras daugiau interesantų, kurie bandys komunikuoti ir į tai investuoti. Lietuvoje tokį patentą išplėtoti iki gaminio - ganėtinai sudėtinga.

Galbūt galėtumėte apie jį papasakoti plačiau, kokios ypatybės ir kaip tiksliai rodo kraujo spaudimą?

Kaip ir minėjau, įrenginys skirtas matuoti centrinį kraujo spaudimą. Matuojama miego arterija kaklo srityje. Teorija sako, kad miego arterijoje yra dalinai toks pat kraujo spaudimas, koks yra aortos lanke. Įrodyta, kad kraujo spaudimas, matuojamas žasto, riešo srityje, ne visada yra informatyvus. Kuo arterija plonėja, mažėja, išsišakoja, tuo rodmenys mažiau tikslūs.

Kiek laiko jau dėstote Klaipėdos universitete? Kas pastūmėjo pasirinkti mokslininko, dėstytojo kelią?

Pasirinkti tokį kelią pastūmėjo profesoriai, daktarai. Vienas tokių - Albinas Stankus, kuris turbūt matė manyje potencialą. Visa karjera prasidėjo nuo paprasto inžinieriaus. Darbų specifikos ir savo gabumo dėka pakilau karjeros laiptais ir tapau mokslininku, dėstytoju.

Koks jaunimo požiūris į mokslą?

Šių dienų jaunimas truputį yra pasikeitęs. Jiems vis dėlto visa disciplina, mokslas siejasi su naujausiomis technologijomis. Aktyviai dalyvauju universiteto inžinerinių programų viešinime mokyklose. Moksleivius sudominti standartine fundamentika labai sudėtinga. Visiems reikia naujumo. Tai akcentuoja ir pramonė, verslas. Visur ateina informacinės technologijos, biotechnologijos. Šia sritimi sudominti jauną žmogų galima visą informaciją pateikus skoningai ir paprastai.

Kokie Jūsų ateities planai? Ar ir toliau sieksite aukštumų mokslo srityje? Ar yra planų išbandyti save kur nors kitur?

Stengiuosi išlaikyti stabilią karjerą ir klotis pamatus mokslininko karjerai. Rašomi projektai, kuriama mokslo produkcija. Idėjų yra, bet viskas atsiremia į pinigus. Kai nėra pakankamo finansavimo, nėra galimybių to įgyvendinti.

Jeigu laimėtumėte "Klaipėdos švyturio ateities" stipendiją, kur ją panaudotumėte?

Dalį skirčiau mokslinei plėtrai. Taip pat turiu du mažamečius vaikus, jiems irgi reikia palaikymo. Universitete - ne aukso kalnai. Mes, mokslininkai, kartais dirbame tiesiog iš idėjos. Laimėti būtų malonu. Tai būtų solidus įvertinimas mūsų bendruomenei. Norime Klaipėdos kraštą palaikyti ir puoselėti.