Darius Kuolys: Klumpame veik lygioje vietoje... Kodėl? „Nereikėjo skambinti Mantui Adomėnui...“

(2)

Nuo birželio 17-osios, penktadienio, pradėjo veikti Europos Vadovų Tarybos kovo 15-ąją patvirtintos sankcijos, uždraudusios rusiško plieno ir kitų metalų produktų gabenimą iš Rusijos. „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo „Kaliningrado geležinkelius“ apie įvedamus apribojimus.

„Reuters“ ir BBC birželio 18-ąją pranešė apie tokį Lietuvos įmonės sprendimą. Ir rėmėsi Kaliningrado srities gubernatoriaus Antono Alichanovo pateikta pozicija. „Laikome tai rimčiausiu teisės į laisvą tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos pažeidimu“, – sakė Alichanovas.

Tuoj pat savo pareiškimus paskelbė ir Maskvos politikai. Senatorius Andrejus Klimovas: tai - „tiesioginė agresija Rusijos atžvilgiu“, „pradėta blokada“. Prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas: Lietuvos veiksmais „viskas pažeista“, tai „blokados elementai“.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tą pačią birželio 18-ąją vietos žurnalistams, pasak jų, sakė:

„Mes laukiame Europos Komisijos išaiškinimo, kad žinotume, kaip čia reikia interpretuoti.“

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis birželio 22-ąją, po ilgokos tylos, Lietuvos spaudai aiškino:

„Tai techninis nesusipratimas. Tai klausimas ne Mantui Adomėnui. Yra tokia pamoka - nepulti atsakinėti iškart, kai žiniasklaida skambina. Kitas viceministras kuruoja šitą klausimą... Europos Komisijos mums pateikti išaiškinimai ir pats reglamentas nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai.“

Kitą dieną - birželio 23-iąją - Gabrielius Landsbergis jau sakė:

„Ar ji [Europos Komisijos nuomonė] gali būti patikslinta? Teoriškai tokia tikimybė egzistuoja. Ar ji gali būti pakeista ir atšaukta? Taipogi. Yra tokia tikimybė, nes tai yra Europos Komisijos rankose.“

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius birželio 24-ąją:

„[Europos Komisijoje] gimė dokumentas, kuris leistų vežti sankcionuotas prekes per ES teritoriją iš "Rusijos į Rusiją". Ši informacija buvo perduota Lietuvai. [...] Daug kas laukia Lietuvos pozicijos, kurios iki šiol nesigirdi.

Neteisinga teigti, kaip nuskambėjo Lietuvoje, kad tai tik EK reikalas. Toks reglamento keitimas nėra „tobulinimas", kaip blogai išsireiškė Prezidentas, bet esminis dokumento keitimas.

EK kompetencijoje yra sankcijų įgyvendinimas, bet ne sankcijų taisymas, padarant išimtį daliai ES teritorijos, tokiu būdu kuriant išimčių teisinį eksteritorialumą, arba "koridorių" palankų Rusijai.

[...]

Nenoriu tuo tikėti, bet jeigu Lietuvoje jau yra kapituliacijos nuotaikos, ir bus poilsiaujama savaitgalį, toliau bus tylima viešumoje, numetus visą atsakomybę EK, tai drįstu prognozuoti, kad kitą savaitę turėsime rimtą politinę ir konstitucinę krizę Lietuvoje.“

Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 25-ąją:

„Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų.“

Vytautas Landsbergis birželio 27-ąją:

„Būtų apgailėtina, jeigu Europos Sąjunga parodytų tokį silpnumą [jeigu Europos Komisija leistų rusiškų metalų tranzitą per Lietuvą].“

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys birželio 27-ąją:

„Šiandien dėl ko buvo sutarta – kad remiamos Vyriausybės pastangos toliau derinti su Europos Komisija, kada bus tos gairės, kokios jos bus. Šiandien buvo vieningai sutarta dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų, kurių Lietuva turėtų laikytis siekiant patikslinti tam tikrus dalykus.“

Premjerė Ingrida Šimonytė birželio 27-ąją:

„Europos Komisija atsiuntė dokumentą, kuris turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų... Lietuva išsakė nemažai pastabų dabar Komisijai, kadangi darbas vyksta, aš daugiau nenorėčiau komentuoti.“

Petras Auštrevičius birželio 27-ąją:

„Man atrodo, per daug buvo pasakyta anksčiau, per daug entuziastingai tikintis kažkokių tariamų visažinių iš EK išaiškinimų, bet, panašu, kad tie išaiškinimai vienu metu beveik tapo bandymu pakeisti Reglamentą. Kas Lietuvai ir Lenkijai yra visiškai nenaudingas, nereikalingas ir net pavojingas dalykas.“

Taigi kas trukdė Lietuvos politikams ir pareigūnams (teisingumo ir užsienio reikalų ministrams, prezidento komandai, Europos Parlamento nariams) visus teisinius dalykus dėl Karaliaučiaus tranzito išsiaiškinti Europos Sąjungos sankcijų svarstymo metu - dar kovo pradžioje? Išsiaiškinti ir užsitikrinti vieningą Europos Sąjungos poziciją iki Vadovų Tarybos sprendimo?

Užsitikrinti ir ją iškomunikuoti?

Nebūtume šiandien patekę į bjaurią padėtį. Nebūtume nei davę papildomo kuro Rusijos propagandos mašinai, nei patikėję esminių savo suverenumo reikalų Europos Komisijos malonei. Komisijos, kuri vargu ar turi teisę perinterpretuoti Vadovų Tarybos sprendimus.

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder