Titanikas

Gyvenkime savo gyvenimą, netrokštant papulti į svetimą vietą ir už svetimo stalo

Vakarienės metu žmonės valgė austres ir juoduosius ikrus. Troškintą antį su mėlynių padažu. Keptą ėriuką su mėtų padažu. Ančių kepenėles balto vyno padaže. Lašišą su plaktos grietinėlės padažu.

Visko net nesuskaičiuosi.

Padavėjai keitė vieną po kitos lėkštes, o žmonės valgė, visus patiekalus užgerdami prabangiais gėrimais. Ir gėrėjosi bekraščio vandenyno vaizdais bei salėje grojančio orkestro muzika.

Pavydite?

Bet į patekti į šią vakarienę nelinkėčiau niekam.

Nes tas meniu, kurį aprašiau, buvo iš paskutinės vakarienės "Titaniko" laive.

Todėl linkiu neaptarinėti svetimų gyvenimų.

Tai ką jūs matote kitų žmonių erdvėje – tėra tik vienas filmo kadras ir niekas nežino, kas bus po jo.

Niekas nežino, koks likimas laukia tų kitų ir koks patiekalas ar sąskaita jiems bus paduota.

Todėl geriausia, kas gali jums nutikti – tai žiūrėti į savo lėkštę ir į savo maistą.

Ir gyventi savo gyvenimą, netrokštant papulti į svetimą vietą ir už svetimo stalo.

(I. Kirianova)

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Jolantos Blažytės asmeninėje Facebook paskyroje   

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder