Fredrik Wesslau, Stokholmo Rytų Europos studijų centro politikos ekspertas ir „Rasmussen Global“ vyresnysis patarėjas. Anksčiau – ES patariamosios misijos Ukrainoje vadovo pavaduotojas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos sustabdyti karą Ukrainoje kol kas žlugo. Ir ne dėl to, kad jis nebūtų bandęs: nuo metų pradžios jis bent septynis kartus telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penkis kartus siuntė savo specialųjį pasiuntinį Steve’ą Witkoffą į susitikimus su Kremliumi ir net surengė prabangų susitikimą Aliaskoje. Tačiau visos šios pastangos nedavė rezultatų.
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Trumpas pagaliau išreiškė nusivylimą – socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad Rusija esą yra „popierinis tigras“ ir kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užgrobtas teritorijas.
Vis dėlto lieka neaišku, ar JAV prezidentas pasiruošęs šiuos netikėtai griežtus žodžius paremti realiais veiksmais. Iki šiol jo pastangos siekti paliaubų tik dar labiau nutolino taikos perspektyvą. Priežastis paprasta – Trumpas kategoriškai vengia daryti tikrą spaudimą Maskvai.
„Minkštas“ Trumpo požiūris
Kaip girdėta jo pokalbiuose su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Trumpas tiki, kad Putinas nori susitarti būtent su juo.
Todėl, užuot spaudęs Kremlių, jis vengia eskalacinių priemonių. Tačiau būtent jos gali būti vienintelis kelias priversti Putiną sėsti prie derybų stalo.
Trumpo nuolaidumas tik padrąsino Kremlių, nes Putinas nejaučia rimtos grėsmės. Jis vadovaujasi Vladimiro Lenino fraze: „Tyrinėk durtuvais – jei jauti minkštumą, durk, jei plieną – atsitrauk.“ Ir Trumpą jis akivaizdžiai laiko minkštuoju variantu.
Tai atsiskleidė ir neseniai, kai JAV prezidentas į Rusijos dronų įsiveržimą į NATO sąjungininkės Lenkijos oro erdvę reagavo dviprasmiškai, vadindamas tai „galima klaida“, nors įrodymai rodė priešingai. Net ir ragindamas sąjungininkus numušti pažeidėjus, jis abejojo, ar dronai virš Danijos tikrai buvo rusiški.
Maskvai tai – ženklas, kad jos bandymai testuoti Trumpo reakciją duoda vaisių.
Tušti grasinimai
Trumpas ne kartą grasino sankcijomis Rusijai, tačiau terminai praėjo be pasekmių. Putinas jam pamesdavo simbolinį „kaulą“ – pakankamai, kad išvengtų bausmių, bet be jokios realios naudos Ukrainai.
Dabar naujas sankcijas ir muitus Rusijai Trumpas sieja su tuo, kad Vengrija ir Slovakija nutrauktų rusiškų dujų importą. Atrodytų, tai stiprintų Europos poziciją, tačiau realiai tai gali būti tik priedanga vengti naujų priemonių prieš Maskvą.
Kremlius pastebi šį atsargumą ir silpnumą puikiai išnaudoja. Tad kyla klausimas: ar Trumpo naujai atrasta karinga retorika yra tik tuščia kalba?
Putinas siekia karo, ne taikos
Putinas šiuo metu nesuinteresuotas paliaubomis. Jis tiki, kad Rusijos pajėgos, nors ir lėtai, bet nuosekliai silpnina Ukrainos gynybą, o Vakarų parama Kyjivui ilgainiui sumenks. Maskva įsitikinusi, kad karo lauke galiausiai pasieks savo tikslus, nepaisant milžiniškų nuostolių.
Todėl Rusija toliau eskaluoja konfliktą: nuo gegužės surengtos masinės dronų ir raketų atakos prieš Kyjivą bei kitus miestus.
Pastarosiomis savaitėmis smūgiai nutaikyti net į vadinamuosius „sprendimų priėmimo centrus“, nepaisant galimos žalos užsienio ambasadoms. Rugsėjo 7 d. Rusija surengė didžiausią ataką prieš Ukrainos sostinę – panaudota daugiau nei 800 dronų, vienas jų smogė Ministrų kabineto pastatui.
Ką turėtų daryti Vakarai?
Jei Trumpas rimtai galvoja apie paliaubas, jis turi pagaliau pakeisti Maskvos skaičiavimus. Putinui reikia parodyti, kad paliaubos jam duotų daugiau naudos nei tęsiamas karas. Tai įmanoma tik imantis realaus spaudimo:
-
įvesti griežtas sankcijas, ypač antrines, prieš Rusijos energijos eksportą ir vadinamąjį šešėlinį laivyną,
-
konfiskuoti apie 300 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos turto,
-
didinti karinę pagalbą Ukrainai – tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, suteikiant jai smogiamąją galią ir leidžiant ją naudoti prieš taikinius Rusijoje,
-
pradėti bendrą JAV ir Europos oro policijos operaciją vakarų Ukrainoje, integruojant ją į šalies oro gynybą,
-
naudoti Lenkijos ir Rumunijos priešraketines sistemas tam, kad būtų perimami Rusijos dronai virš Ukrainos dar prieš jiems pasiekiant NATO oro erdvę,
-
siųsti į Ukrainą NATO karius nekovinėms funkcijoms – mokymui, logistikai, žvalgybai.
Tokie žingsniai būtų aiškus signalas Maskvai, kad Vakarai pasirengę rimtai sustiprinti spaudimą. To gali užtekti, kad Putinas sutiktų su paliaubomis.
politico.eu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą