Vidmantas Valiušaitis: Vėtros žinia Lietuvai: ginsi Tėvynę? Įsitikink, kad esi „tinkamų“ pažiūrų

Žinia paprasta: norint ginti Tėvynę - reikia būti "teisingų" pažiūrų. Kitu atveju, net jeigu pasiaukosi dėl jos ir žūsi, būsi niekinamas bei žeminamas praėjus net ir dešimtmečiams po mirties.

Penktadienį Klaipėdoje diskutavime apie Kazį Škirpą. Savo pasisakymo pradžioje pabrėžiau, kad šita diskusija ne apie istorinius argumentus. 

Vidmantas Valiušaitis

Jei lemtų istoriniai argumentai, Vilniuje būtų ne tik K. Škirpos gatvė, bet ir paminklas. 

Bet kadangi lemiamas veiksnys čia yra ne istorinė tiesa, bet labiausiai iš svetur ateinančios politinės nuostatos, tai mūsų diskusija nieko nepakeis, kokius istorinius argumentus mes bepateiktume: kiekvienai tezei bus ištraukiama antitezė, tegu ir absurdiška, jokia istorine logika nepagrindžiama, bet vertinama kaip "nekvestionuotina".

Kodėl? Todėl, kad "yra tokia nuomonė". Kur ji "yra", kieno ji "yra", kodėl ja pakniobstomis puolama "vadovautis" - niekas nepasako. 

Bet "tokia nuomonė yra". 

Dar prisimenu sovietinius laikus. Buvo kažkas panašaus. Būdavo pranešama, kad "yra tokia nuomonė". 

Ir visiems viskas buvo aišku: imperatyvas nekvestionuojamas ir niekas klausimų nekeldavo. Kadangi prisiminė laikus kai po neatsargių klausimų, kai kas vėliau teiraudavosi: o kur dingo tas "draugas", kuris vakar klausė?..

Taip sutapo, kad tą pačią dieną, kai  Klaipėdoje diskutavom apie K. Škirpą, Šiauliuose buvo prisėlinta prie lentos J. Noreikai ir ji nulupta taip pat, kaip tai padaryta jau anksčiau Vilniuje.

Nekartosiu argumentų kodėl tai neteisinga ir kelia didelės Lietuvos visuomenės dalies pasipiktinimą. 

Juos ne kartą esu dėstęs savo straipsniuose apie J. Noreiką. Čia tik priminsiu istoriko Arvydo Anušausko pastabą: „Jei sakote, kad Noreika sukūrė getą, aš sakau, kad Noreika atkartojo generalinio komisaro ir jo atstovų tose apskrityse išleidžiamus nurodymus, perrašydamas lietuvių kalba.“

Nuo savęs pridursiu: tą "generalinį komisarą", tiksliau, Šiaulių "gebietskomisarą" Hansą Gewecke, kuris buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos "generalinės srities" komisarui Adrianui Rentelnui, o šis - Ostlando reichskomisraui Hinrichui Losei, teisė Vokietijos teismas ir tiesioginės kaltės nerado.

Užtat mūsų publicistai ir savo reputacijos nevertinantys istorikai visą kaltę verčia bejėgiam H. Geweckės pavaldiniui J. Noreikai.

r tai nepaisant to, kad pats H. Geweckė apie J. Noreiką teisme kalbėjo: „[Noreika] buvo eksponentas tų, kurie oponavo prieš vokiečių vadovavimą. 

Jis buvo, regis,  1943 m. suimtas, kadangi jis daugeliu atvejų sabotavo nurodymus, kurių jis kaip lietuvis nacionalistas ir šovinistas nenorėjo vykdyti. 

Visai įmanoma, kad gestapas todėl jį suėmė, kad jis priklausė pogrindžio judėjimui“.

Sapienti sat - protingam pakaks.

Rimantas Jokimaitis. Komisaro Geweckės byla ir Lietuvos istorija