Rusijos "Aeroflot" lėktuvai dėl sankcijų skraido be stabdžių

Pervargę pilotai „neturi kuo skraidyti“: žlunga Rusijos milžinė „Aeroflot“

Per dvi birželio dienas iš Maskvos Šeremetjevo tarptautinio oro uosto pagal tvarkaraštį negalėjo išskristi daugiau kaip 350 lėktuvų. „Aeroflot“, Rusijos valstybiniam vežėjui, kuris pretenduoja į vienos didžiausių pasaulio oro linijų bendrovių statusą, pritrūko lėktuvų įgulų.

Apie tai buvo pasidalinta „Telegram“ kanale „Aviatorshchina“, Rusijos oro linijų pramonės forume.

Ir tai nebuvo vienkartinis įvykis.

Liepos pabaigoje dėl pilotų trūkumo buvo atšaukti 68 „Aeroflot“ skrydžiai iš Šeremetjevo, praneša „Aviatorshchina“. Keli kiti skrydžiai buvo atidėti.

RFE/RL šią informaciją apie beprecedentį pilotų ir įgulų trūkumą patvirtino trys Rusijos oro linijų pramonės šaltiniai, kurie, kaip ir kiti apklausti šaltiniai, prašė anonimiškumo, kad galėtų aptarti jautrią temą.

„Per patį sezono įkarštį, kai jaučiama didžiulė paklausa ir žmonės pasirengę leisti pinigus bilietams, mes negalėjome tuo pasinaudoti“, – sakė Rusijos „Airbus A320“ antrasis pilotas.

„Tai stebina ir parodo tikrąją situaciją, – pridūrė antrasis pilotas. – Tai ne pirma [kelionių piko] vasara, bet anksčiau visada susitvarkydavome.“

Tačiau situacija pasikeitė 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Praėjus dvejiems su puse metų, , „Aeroflot“ yra varžoma sankcijų, dėl kurių padidėjo išlaidos ir sumažėjo pajamos. Todėl bendrovei ne visada pavyksta rasti lėktuvų, pilotų ir įgulos narių, kurių jai reikia, kad galėtų veiksmingai vykdyti veiklą, parodė RFE/RL Rusijos tarnybos tyrimas.

„Niekas neskraidys daugiau“

2023 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Rusijos vyriausybė nuo 2022 m. kovo išleido 1,09 trilijono rublių (12 mlrd. JAV dolerių) Rusijos oro linijų pramonei paremti – subsidijomis, paskolomis, vietinių orlaivių gamyba ir nuomojamų „Boeing“ ir „Airbus“ išpirkimu, skelbia naujienų agentūros „Reuters“ išanalizuoti Rusijos vyriausybės duomenys.

Tačiau šių priemonių, orientuotų į trumpalaikį laikotarpį, nepakako, kad būtų užtikrintas apmokytų pilotų ir įgulų ar gerai prižiūrimų lėktuvų aprūpinimas, teigia ekspertai.

Pasak vieno oro linijų saugos eksperto, kai 2020-21 m. COVID pandemija ir plataus masto invazija į Ukrainą kirto kelionėms oro transportu, Rusijos oro linijų bendrovės sumažino pilotų, įskaitant „brangius“ patyrusius specialistus, darbo grafikus ir apribojo arba nutraukė mokymus skraidyti užsienio lėktuvais, kurie, naujausiais vyriausybės 2022 m. balandžio duomenimis, sudarė daugiau nei du trečdalius Rusijos civilinių keleivinių lėktuvų.

Po to, kai „Boeing“ ir „Airbus“ apkarpė savo verslą su Rusijos vežėjais, vyriausybė 2022 m. birželio mėnesį priėmė programą, pagal kurią iki 2030 m. Rusijos oro transporto bendrovėms turi būti perduoti 1 036 šalyje pagaminti lėktuvai, ir tai paskatino bendroves pereiti prie mokymų su Rusijoje pagamintais lėktuvais „Superjet“.

Bet dabar „Aeroflot“ teigia, kad nuo 2023 m. pirmojo pusmečio jos keleivių srautas padidėjo 21,4 proc. ir per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 25,4 mln. keleivių, rašo verslo dienraštis „Kommersant“.

Visgi tvarkaraščių karpymas ir apribojimai pilotų ir įgulų skraidymo laikui saugumo sumetimais – 90 valandų per mėnesį yra maksimalus reguliatoriaus „Rosaviatsia“ nustatytas laikas – reiškia, kad kvalifikuotų skrydžių komandų trūksta.

„Mes negalime ir nenorime skraidyti daugiau, – pakomentavo vienas „Aeroflot“ darbuotojas. – Ir niekas neskraidys daugiau. Tai neįmanoma ir nepriimtina.“

„Bet niekas neis pas vadovybę ir nepareikš jiems: „Jei nenorite mažinti skrydžių, turite pasamdyti daugiau pilotų“, – pridūrė darbuotojas.

„Vieni to padaryti negalite“

Kitas iššūkis – rasti tinkamai aptarnaujamų lėktuvų, kuriais galėtų skraidyti visi nauji pilotai.

Rusija iš savo Valstybės turto fondo 2023 m. skyrė 300 mlrd. rublių (3,5 mlrd. JAV dolerių) 169 orlaivių nuomos sutartims iš Vakarų nuomotojų perkelti į „Rosaviatsia“ valdomą agentūrą, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Tačiau dėl sankcijų, kurios apsunkino atsarginių dalių ir kvalifikuoto remonto prieinamumą, užsienio lėktuvai dažnai lieka be techninės priežiūros arba yra priklausomi nuo dalių „kanibalizavimo“, 2023 m. pranešė RFE/RL.

Žadėtų rusiškų pakaitalų šiems lėktuvams dar nėra.

Valstybės kontroliuojamos korporacijos „United Aircraft Corporation“ lėktuvų „Superjet“ ir MS-21 pristatymai atidėti nuo 2024 m. bent iki 2025 metų.

Kai kurie ekspertai abejoja, ar lėktuvai pasirodys ir tada.

„Pasaulinė lėktuvų gamyba paremta sudėtingomis tarptautinio bendradarbiavimo grandinėmis. Negalima to daryti paskubomis ir vieniems“, – komentavo vienas Rusijos oro linijų pramonės šaltinis.

Tai reiškia ne tik pilotų trūkumo problemą apskritai, bet ir tai, kad „pažadėtiems rusiškiems lėktuvams yra pilotų, kurie neturi kuo skraidyti“, sakė ekspertas.

„Mokėkite konkurencingus atlyginimus“

Tų pilotų, kurie turi kuo skraidyti, atlyginimai nebuvo indeksuojami atsižvelgiant į infliaciją, kuri, Rusijos centrinio banko duomenimis, šiuo metu siekia 9,13 procento.

Pasak vieno Rusijos oro linijų saugumo specialisto, Rusijos komercinio lėktuvo piloto atlyginimo maksimumas siekia 350 000 rublių (3 800 JAV dolerių) per mėnesį. Tačiau tokį atlyginimą gauna „didelio „Boeing“ kapitonas, turintis nemažą darbo patirtį ir skraidantis ne daugiau kaip 90 valandų per mėnesį“, sakė specialistas. „Visi kiti, o jų yra dauguma, gauna mažiau“.

Šis maksimalus atlyginimas yra žemiau mažiausio metinio atlyginimo (50 000 JAV dolerių), įtraukto į aviacijos naujienų svetainės „Simple Flying“ 2024 m. pasaulio pilotų atlyginimų analizę.

Dairydamiesi geresnio atlyginimo – ir palankesnių darbo sąlygų, pakankamai laiko poilsiui ir atostogoms, – darbo vietas palieka tiek pilotai, tiek įgulos nariai, sakė pramonės darbuotojai.

Persijos įlankos oro linijų bendrovės pilotams siūlo dvigubai didesnius atlyginimus nei Rusijoje, pažymėjo oro linijų saugumo specialistas.

Kaip papasakojo viena „Aeroflot“ skrydžių palydovė, jos pažįstami perėjo iš „Aeroflot“ ir jos pigių skrydžių bendrovės „Pobeda“ į Jungtinių Arabų Emyratų pigių skrydžių bendroves „FlyDubai“ ir „Air Arabia“.

„Mano pažįstami skraido Uzbekistane, Kazachstane, Vietname ir daugelyje kitų vietų“, – pridūrė skrydžio palydovė.

Vienas „Aviatorshchina“ komentatorius pastebėjo, kad norėdama paskatinti pilotus grįžti į „Aeroflot“, bendrovė turi mokėti jiems konkurencingus atlyginimus, o tai reiškia, kad tokius pat atlyginimus reikia mokėti ir kitiems darbuotojams.

Kitas komentatorius pridūrė, kad jei to nepavyks padaryti, iki gruodžio mėnesio „Aeroflot“ gali nebeturėti pilotų, kurie neišnaudojo maksimalios metinės 900 valandų skrydžio valandų kvotos.

Minėtas „Aeroflot“ darbuotojas mano, kad Rusijos oro vežėjai samdys naujus pilotus, tikėdamiesi padidinti oro linijų efektyvumą, tačiau neaišku, ar „Aeroflot“ galės sau tai leisti.

Kosminiai kaštai

Liepos mėnesį „Aeroflot“ paskelbė apie pirmąjį pelną nuo 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą – 42,2 mlrd. rublių (470 mln. JAV dolerių) antrąjį 2024 finansinių metų ketvirtį, pranešė „Kommersant“.

Liepos 30 d. pranešime spaudai „Aeroflot“ šį pelną aiškino padidėjusia paklausa, tačiau pripažino, kad jos išlaidos taip pat padidėjo.

„Aeroflot“ išlaidos degalams, techninei priežiūrai, remontui ir atsarginėms dalims nuo 2023 m. antrojo ketvirčio išaugo daugiau nei trigubai iki beveik 33 mlrd. rublių (367 mln. JAV dolerių), rašo „Kommersant“.

Rusijos reaktyvinių degalų kainos nuo 2022 m. kovo išaugo 30 proc., pranešė Sankt Peterburgo tarptautinė prekių birža SPIMEX.

Ilguoju laikotarpiu skrydžiai į vadinamąsias draugiškas šalis – pavyzdžiui, Kiniją, Indiją ir Turkiją – negalės kompensuoti pajamų, prarastų iš pelningesnių tolimųjų maršrutų į Jungtines Valstijas ar Europos Sąjungą, kurie išnyko po 2022 m. vasario, balandį pranešė laikraštis „Novaja Gazeta Europa“.

Be to, tranzito mokesčių už oro erdvės kirtimą, kurie iki pandemijos „Aeroflot“ užtikrino trečdalį metinio ikimokestinio pelno – apie 500-800 mln. dolerių, kaip skelbia „Novaja Gazeta Europe“, – faktiškai nebeliko.

Padidėjusios bilietų kainos, kurios nuo 2023 m. padidėjo 25 proc. ir, naujienų svetainės „Vedomosti“ duomenimis, sudaro 77 JAV dolerius už tūkstantį kilometrų, negali kompensuoti šio skirtumo.

Kaip rugpjūčio pradžioje rašė „Kommersant“, vyriausybės planai paskatinti vietinių lėktuvų gamybą gali būti persvarstyti. O liepos pabaigoje transporto ministras Romanas Starovoitas pareiškė, kad vyriausybė neplanuoja vėl pirkti lizingu papildomų vakarietiškų lėktuvų, apie tai pranešė valstybinė agentūra RIA Novosti.

„Dabartinėmis aplinkybėmis Vakarų orlaivių skrydžio parengties ilgai išlaikyti nepavyks“, – komentavo kitas oro linijų saugumo specialistas. Neturint pakankamai skrydžiams paruoštų didelių lėktuvų ir naujų orlaivių, „net vidutinės trukmės perspektyvos“ yra „niūrios“, sakė jis.

„Aeroflot“ žada savo pelną panaudoti augančioms išlaidoms padengti, tačiau prie šių išlaidų nepriskyrė didesnių atlyginimų pilotams ir įguloms.

Net jei ji nuspręs smarkiai padidinti kainas – šią galimybę liepą sumenkino šalies transporto ministerijos vadovas R. Starovoitas, – „neliks pinigų didesniems pilotų atlyginimams ir darbo sąlygoms gerinti“, perspėjo oro linijų saugumo specialistas. „Taigi pilotai ir toliau bėgs.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder