Latvijos URM - už atakas
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pareiškė, kad kartu su perduodama ginkluote dalis Vakarų partnerių suteikė Ukrainai leidimus naudoti ginklus Rusijos teritorijos apšaudymui. Ministrės žodžius pateikia „Evropeiskaja pravda".
Pasak jos, ankstesnė Vakarų pozicija, kuomet ginklai Ukrainos kariuomenei buvo perduodami nurodant vengti jų naudojimo už šalies ribų, ima keistis. „Jau dabar yra šalių, kuriuos ginklus perdavė be ankstesnių ribojimų", - patikino B.Bražė.
Politikė patikslino, kad nors pozicija ir keičiasi, viešai apie tai dar nekalbama. „Aišku, kad ne visa informacija pateikiama viešai, o kai kurių dalykų, iki tam tikro laiko, garsiai verčiau iš viso nesakyti. Svarbiausia - paveikti situaciją mūšio lauke. O čia jau yra pasirinkimas: kažką garsiai sakyti ar tiesiog tyliai daryti tai, ką reikia", - nurodė URM vadovė.
Naktį į balandžio 30-ąją ukrainiečių pajėgos Krymo pusiasalio kryptimi paleido keletą amerikietiškų ATACMS raketų. Vietos judėjimo „Mes su Rusija" vadovas Vladimiras Rogovas vėliau papasakojo, kad raketas pasitiko Džankojaus ir Simferopolio priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Ketvirtadienį nuolatinis Ukrainos atstovas JTO Sergejus Kislica savo paskyroje tinkle „X" paskelbė koliažą, kuriame pavaizduoti 6 pagrindiniai 2024 m. tiltų tipai. Kiekvieną tipą lydėjo iliustracija, tačiau langelis su užrašu „Kerčės tiltas" buvo tuščias.
Gali trukti dar dešimtmetį
JAV ir Ukrainos derybos dėl dešimties metų trukmės susitarimo saugumo klausimais rodo, kad prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) nusiteikęs tęsti konfliktą su Rusija ilgiems metams. Tokią nuomonę išsakė žurnalo „American Conservative" apžvalgininkas Bredlis Devlinas (Bradley Devlin).
„Savaitgalio vaizdo kreipimesi prezidentas Volodymyras Zelenskis numetė tikrą bombą: Kijevas ir Vašingtonas ruošia susitarimą, pratęsiantį Amerikos dalyvavimą konflikte ne vienerius metus. Užsienio politiką kuruojantys privilegijuoti valstybės asmenys nusprendė: mažiausiai dešimt metų. Gal konfliktą jau galima vadinti amžinuoju karu su Rusija?"- retoriškai teiravosi jis.
B.Devlino nuomone, Baltųjų rūmų siekį stiprinti ryšius su Ukraina skatina Donaldo Trampo (Donald Trump) keliama baimė. Net jeigu tapęs prezidentu, jis sutiktų remti Kijevą, bendra naujojo šalies vadovo politika būtų orientuota į JAV pasitraukimą iš Rytų Europos.
„Todėl Dž.Baideno administracija siekia užtikrinti, kad konfliktas Ukrainoje tęstųsi", - apibendrina apžvalgininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą