Lyg repeticija prieš olimpinę atranką

Lietuvos imtynininkai ruošiasi Europos čempionatui, tačiau šįkart svarbiausias tikslas yra ne medaliai. Pavasarį vyks du atrankos į Paryžiaus olimpines žaidynes turnyrai, o Europos pirmenybės - tarsi pasiruošimo etapas.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas tikisi, kad pavyks išlaikyti gražią tradiciją - po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų imtynininkai dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse.

Europos čempionate lietuviams gali tekti susidurti ir su rusais, tačiau apie boikotą nekalbama. G.Dambrauskas sako, kad pozicijos derinamos su ukrainiečiais, kurie irgi nesiruošia praleisti čempionato.

Vidinė konkurencija

Europos pirmenybės Rumunijos sostinėje Bukarešte vyks vasario 12-18 d. Lietuva 6 sportininkus siųs į graikų-romėnų, 2 - į laisvųjų, 4 - į moterų imtynių varžybas. Užimtos vietos bus svarbus, bet ne pats svarbiausias dalykas.

„Į Europos čempionatą žiūrime kaip į dalį pasirengimo olimpinei atrankai. Esame išsikėlę užduotį iškovoti kelialapius ir į visa kita žiūrime tik per šią prizmę.

Taip, Europos čempionate aukštas vietas užėmę sportininkai gali užsitikrinti sau stipendijas, uždirbti federacijai taškų už pasiekimus, tačiau pagrindinis tikslas yra kelialapiai", - „Vakaro žinioms" sakė G.Dambrauskas.

Pastarąjį kartą Europos čempionato medalius pavyko iškovoti 2020 m. Graikų-romėnų imtynėse bronzą pelnė Kristupas Šleiva (svorio kategorija iki 67 kg), moterų imtynėse - Danutė Domikaitytė (iki 68 kg.).

Dvejose graikų-romėnų imtynių svorio kategorijose Lietuva turi po du lygiaverčius sportininkus ir treneriams teko pasirinkti, kurie iš jų vyks į Bukareštą.

„Svorio kategorijoje iki 97 kg yra buvęs pasaulio jaunimo čempionas Vilius Laurinaitis, kuriam praėjusiame cikle trūko tik vienos pergalės iki olimpinio kelialapio.

O Mindaugas Venckaitis puikiai pasirodė pasaulio čempionate, užėmė penktąją vietą. Jau dvejus metus labai sunku nustatyt, kuris iš jų geresnis", - pasakojo G.Dambrauskas.

Svorio kategorijoje iki 130 kg jau ne pirmus metus konkuruoja 2022 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Mantas Knystautas ir pernykščiame pasaulio čempionate penktąją vietą užėmęs Romas Fridrikas.

Bukarešte kovos V.Laurinaitis ir M.Knystautas. Pasak G.Dambrausko, šie sportininkai pasirinkti todėl, kad jie abu pernai atlaikė operacijas, jiems trūksta varžybų praktikos.

Silpna pozicija

Svarbiausiose imtynių varžybose gali dalyvauti ir Rusijos bei Baltarusijos sportininkai. Neva neutralūs, nors daugelis iš jų yra kariškiai. Rusai ir baltarusiai praėjusį rudenį varžėsi pasaulio čempionate, jiems neuždarytas ir kelias į Europos pirmenybes.

„Tarptautinės federacijos nepavadinčiau principinga, greičiau jau minkšta. Jai vadovauja serbas Nenadas Lalovičius, kaip aš sakau, diplomatas, kuris penkiomis temomis su penkiais skirtingais žmonėmis gali pakalbėti visiškai skirtingai.

Jis flirtuoja su rusais ir baltarusiais, kažką pasako ir Europos šalims, rodančioms gan vieningą principinę poziciją. Tačiau tarptautinėje federacijoje yra 182 valstybės, o Europos šalių - tik virš 20.

Europos valstybės yra visiškoje mažumoje, dominuoja pilkoji masė, kuriai suformuota kita nuomonė", - teigė G.Dambrauskas.

Jis nemano, kad boikotuoti varžybas, kuriose dalyvauja rusai, yra tinkamas variantas: „Deriname veiksmus su ukrainiečiais. Jie važiavo į pasaulio čempionatą ir iškovojo vieną kelialapį.

Ukrainiečiai pasiruošę atvykti į Europos čempionatą ir kovoti. Kodėl užpulta šalis turėtų dar ir atsisakyti dalyvauti?

Palaikau nuomonę, kad visomis įmanomomis priemonėmis turime dusinti šalis agresores. Tai jos yra nepageidautinos. Protestuojame, rašome raštus, parodome, kad tarp Rusijos sportininkų yra ir kariškių.

Jų yra visose dvikovinėse sporto šakose. Jie turi karininkų laipsnius. Deja, tarptautinės federacijos pozicija mūsų netenkina."

Dvi galimybės

Pernai pasaulio čempionate kiekvienoje svorio kategorijoje kelialapius į Paryžių iškovojo po penkis sportininkus. Kai kuriems lietuviams trūko visai nedaug - M.Venckaitis ir R.Fridrikas pralaimėjo papildomas kovas dėl olimpinių kelialapių.

Liko du šansai. Balandžio 5-7 d. Azerbaidžano sostinėje Baku vyks Europos atrankos turnyras, gegužės 9-12 d. Stambule (Turkija) - pasaulinis atrankos turnyras. Pirmajame turnyre olimpinius kelialapius kiekvienoje kategorijoje pelnys po du, antrajame - po tris sportininkus.

„Konkurencija bus beprotiškai didelė. Per pasaulio čempionatą į olimpines žaidynes atsirinko kaip niekada mažai Europos sportininkų. Graikų-romėnų imtynėse į žaidynes kol kas nepateko nė vienas rusas, o įprastai jiems pusė medalių būdavo ne rezultatas.

Matyt dopingo skandalai ir sankcijos, priežiūra, kad nedalyvautų kariškiai, padarė savo. Tačiau dabar viskas apsisuko ratu ir Rusija vėl siunčia savo stipriausius sportininkus", - sakė G.Dambrauskas.

2021 m. Tokijuje Lietuvai atstovavo tik M.Knystautas, pralaimėjęs savo pirmąją kovą. G.Dambrauskas akcentavo, kad patekti į žaidynes darosi vis sunkiau: „Po 2020 m. Sidnėjaus žaidynių olimpinėje programoje atsirado moterų imtynės. Dėl to pas vyrus sumažėjo svorio kategorijų.

Po 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių svorio kategorijose vietoje 20 sportininkų liko po 16. Keturios nukirptos vietos mažoms šalims labai jaučiasi. Manau, jei būtų išlaikytos ankstesnės kvotos, Tokijo olimpinėse žaidynėse būtume turėję ne tik M.Knystautą, bet ir dar du ar tris imtynininkus."

Nors konkurencija didėja, šansų yra. G.Dambrauskas svarsto, kad jei du Lietuvos sunkiasvoriai yra tarp 10 ar 12 stipriausių pasaulyje, būtų logiška, jei vienas iš jų patektų į žaidynes. Kurie sportininkai atstovaus valstybei atrankos turnyruose, jiems priartėjus vėl spręs treneriai.

„Lietuvos imtynininkai dalyvavo visose žaidynėse. Labai graži tradicija, kurią norime išlaikyti. Atrankos sistema mums nedėkinga, bet, kaip mes sakome, sistema visada dėkinga stipriausiems", - teigė G.Damrauskas.

Beje, jei imtynininkas į žaidynes patenka tik per atrankos turnyrą, tai nereiškia, kad jo galimybės iškovoti medalį yra mažos. Abu olimpiniais apdovanojimais pasipuošę Lietuvos imtynininkai duris į žaidynes atidarė būtent atrankos turnyruose.

Tokį kelią nuėjo ir Mindaugas Mizgaitis, 2008 m. Pekine iškovojęs sidabrą, ir Aleksandras Kazakevičius, 2012 m. Londone pelnęs bronzą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder