Pagalvės mokestis Klaipėdoje: už ir prieš

Manoma, kad pagalvės mokestis neturėtų būti didesnis nei 1 euras. Tikėtina, kad toks mokestis uostamiestyje apsistojantiems svečiams neturėtų kelti problemų ar nepasitenkinimo, mat tiek užsieniečiai, tiek lietuviai prie jo jau yra pratę. Pagalvės mokestį jau turi ne tik Lietuvos kurortai, bet ir Vilnius bei Kaunas.

„Tai gali būti skirta ir skrydžiams pritraukti, ir konferencinio verslo turizmui vystyti, ir galbūt net viešosioms erdvėms tvarkyti. Kaip yra ir kituose miestuose, pati Klaipėdos miesto taryba kartu su verslu turėtų nuspręsti, kam galėtų būti skirti šie pinigai“, - teigia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Klaipėdos savivaldybės ekonominės plėtros grupės vadovė Reda Švelniūtė sako, kad jau yra numatyti pagrindiniai prioritetai, kuriems galėtų būti panaudoti pagalvės mokesčio pinigai. Pirmiausia tai miesto pasiekiamumo gerinimas, konferencinis turizmas.

„Pagalvės mokesčio klausimas buvo derintas su visomis suinteresuotomis pusėmis, Klaipėdos prekybos pramonės ir amatų rūmais, verslininkais“, - sako R. Švelniūtė. Anot jos, diskusijas galėtų palengvinti, jei Klaipėdos viešbučiai būtų susijungę į jiems atstovaujančią asociaciją. Tačiau ateityje yra planas mieste steigti turizmo tarybą, kuri ir galėtų tapti patariamuoju įrankiu, kaip efektyviau panaudoti pinigus.

„Akivaizdu, kad dabartinėje situacijoje įvairios iniciatyvos dėl pagalvės mokesčio yra ne laiku ir ne vietoje. Tai nepadėtų miestui pritraukti turistų“, - sako viešbučių verslą valdantis Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma.

Anot jo, šiuo laikotarpiu veikia nacionaliniu mastu Vyriausybės patvirtintos skatinimo priemonės, kurios finansiškai skatina Lietuvoje apsistojančius turistus.

Jam antrina ir Klaipėdos miesto tarybos narys verslininkas Aidas Kaveckis, kuris sako, kad jei sprendimas dėl pagalvės mokesčio būtų priimtas šiais metais, jis įsigaliotų tik nuo 2023 vidurio ar net 2024 metų.

„Šiuo metu dar tik vyksta diskusijos“, - sako A. Kaveckis. Anot jo, šitas mokestis būtų gera priemonė naujiems skrydžiams pritraukti, miesto reklamai.

O štai Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros prof. habil. dr. Ramūnas Povilanskas siūlo ne tik neįvesti naujo pagalvės mokesčio, bet ir naikinti esamus.

„Mano siūlymas yra apskritai panaikinti mokesčius senamiestyje, tiek parkavimo, tiek visus kitus“, - sako R. Povilanskas. Jo manymu, tik mokesčių panaikinimas galėtų atgaivinti senamiestį ir ištaisyti Klaipėdos padarytas klaidas, kuomet tyčia ar netyčia žmonių srautai buvo nukreipti į didžiuosius prekybos centrus.

Abejonės dėl efektyvumo

Aišku, pirmiausia pagalvės mokesčio įvedimą stabdo tai, kad turizmo sektorius dar nėra atsigavęs po pandemijos. Tačiau, be šios problemos, Klaipėdoje yra nuogąstavimų, kad, įvedus šį mokestį, jis nebus naudojamas efektyviai.

Nėra garantijos, kad šio mokesčio „nepravalgys“ Savivaldybės įstaigos, kurios jau dabar iš miesto biudžeto kasmet atsiriekia apie 1,5 milijono eurų.

A. Tuma „Vakarų ekspresui“ sakė, kad tam, jog būtų gaivinamas turizmas mieste ir regione, reikia 3 dalykų: pajėgumų, turinio ir infrastruktūros.

„Kalbant apie pajėgumus, turiu galvoje tai, kad šiuo metu Klaipėdoje veikia mažiausiai trys Savivaldybės įstaigos, kurios savo veikloje paliečia turizmo temą. Reiktų šias pajėgas organizuotai suvienyti Klaipėdoje įkuriant vieną stiprią miesto turizmo ir įvaizdžio agentūrą“, - sako A. Tuma.

Anot jo, labai svarbu, kad turizmo plėtros klausimu būtų išnaudojamas Klaipėdos universiteto bei verslo organizacijų turimas potencialas.

Išleidžia milijonus

Klaipėdoje veikia trys Savivaldybės valdomos įstaigos: VšĮ Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centras, VšĮ „Klaipėdos šventės“ ir „VšĮ “Klaipėda ID". Jos turi savo funkcijas ir misijas, tačiau praktiškai dalis veiklų dubliuoja viena kitą.

Visų šių įstaigų metinis biudžetas siekia apie 2 milijonus eurų - 3/4 šių pinigų yra mokesčių mokėtojų pinigai iš Savivaldybės biudžeto.

Šiose įstaigose bendrai dirba beveik keturios dešimtys specialistų. Pagrindinė vieta, kur šių įmonių funkcijos dubliuojasi, tai miesto rinkodara.

Tačiau Klaipėdoje jau kuris laikas vyksta diskusija, kad miestas neturi aiškios įvaizdžio kūrimo ir reklamos strategijos, o kas už tai atsakingas, visiškai nėra aišku. Pavienius darbus daro tiek pati Savivaldybė, tiek minėtos įstaigos, tačiau bendras rezultatas sunkiai apčiuopiamas, o pareikalauti atsakomybės už esamą rezultatą nėra iš ko.

„Vienoje ir toje pačioje parodoje tenka matyti visų įstaigų atstovus, kurie atskirai dalina savo paruoštus lankstinukus. Taip būti neturėtų“, - sako Klaipėdos miesto tarybos narys Aidas Kaveckis. Anot jo, Savivaldybė atsisakė ankstesnių planų pačioje miesto administracijoje įkurti atskirą skyrių, kuris rūpintųsi miesto rinkodara.

„Buvo atlikta studija, kuri parodė, kad toks skyrius bus brangus ir neefektyvus“, - sako A. Kaveckis. Anot jo, už tus pinigus, kuriuos specialistams gali mokėti Savivaldybė, praktiškai neįmanoma pasisamdyti tikrų srities profesionalų.

Todėl šiuo metu yra pasirinktas kelias efektyvinti jau esamų Savivaldybės įstaigų veiklą.

„Dėl sujungimo vyksta diskusija ir į visus klausimus bus atsakyta“, - sako A. Kaveckis. Jis mano, kad įkūrus vieną įmonę vietoj trijų, jau jos viduje galėtų būti padaliniai, kurie vykdytų atskiras veiklas: miesto rinkodarą, renginių organizavimą, verslo ir investicijų pritraukimo programas.

„Mano siūlymas būtų pirmiausia sujungti Kultūros ir turizmo informacijos centrą su “Klaipėda ID„, o vėliau, pamačius, kaip viskas veikia, per metus prijungti ir “Klaipėdos šventes", - savo poziciją turi A. Kaveckis. Jis mano, kad šią reformą pavyks įgyvendinti iki kadencijos pabaigos kitų metų pavasarį.

Turi kitą nuomonę

Tačiau Klaipėdos miesto tarybos narys Alvidas Šimkus dėl Savivaldybės įstaigų ateities turi kitą nuomonę. Jis mano, kad trijų minimų įstaigų sujungimas yra blogas sprendimas, ir siūlo savo variantą.

„Mano galva, sujungti reikia dvi įstaigas - tai “Klaipėdos ID„ ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą. Šios įstaigos tiesiogiai vykdo miesto rinkodarą, jų veikla panaši, todėl sujungus galima tikėtis efektyvesnės veiklos ir geresnių rezultatų“, - viešai savo nuomonę paskelbė A. Šimkus.

Anot jo, „Klaipėdos šventės“ veikla aiškiai nukreipta į kultūros sritį - renginių organizavimą, o sąsaja su rinkodara yra netiesioginė, viešinant Klaipėdos miesto šventinius renginius, garsinant miestą šalyje ir užsienyje.

„Pagal veiklos pobūdį logiška būtų sujungti “Klaipėdos šventes„, Klaipėdos koncertų salę ir Žvejų rūmus“, - mano A. Šimkus.

Bus vėl svarstoma

Taigi, išsiskyrus politikų nuomonėms dėl Savivaldybės rinkodaros strategijos ir Savivaldybės įstaigų ateities šį mėnesį vykusioje Klaipėdos miesto tarybos Kolegijoje, šio klausimo sprendimas buvo atidėtas ir vėl prie jo planuojama grįžti kovą.

Svarbu yra tai, kad miesto politikai sutaria bent jau tuo klausimu, kad miesto rinkodara nėra vykdoma efektyviai ir pokyčiai reikalingi.

Kad pinigai nėra efektyviai naudojami, matyti ir pažiūrėjus į Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) veiklos ataskaitą.

Joje matosi, kad 2020 metais, kai prasidėjo pandemija, KTKIC išlaidos padidėjo beveik 40 procentų, nors turistų skaičius sumažėjo apie 70 procentų ir net daugiau.

2019 metais, kai buvo fiksuojami rekordiniai turistų srautai, KTKIC veiklai pakako 232 000 eurų, o štai 2020 metais, kai didžiąją metų dalį turizmas merdėjo, įstaigos išlaidos jau siekė 322 700 eurų, iš kurių 287 000 eurų - Savivaldybės ir valstybės biudžeto pinigai. 2020 metais gauta 113 000 iš valstybės biudžeto, dalyvaujant MITA, Lietuvos kultūros tarybos bei VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ projektuose.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2020 metais KTKIC atlyginimams skyrė 103 400 eurų, o net 183 700 eurų sudarė kitos išlaidos.

Ir tai skaičiai, kurie atspindi situaciją įstaigoje, turinčioje mažiausią biudžetą iš visų trijų planuojamų jungti Klaipėdos savivaldybės įstaigų.

KTKIC vadovė R. Savickienė pripažįsta, kad dėl pandemijos įstaiga neįgyvendino dalies numatytų programų - kaip analizė dėl skrydžių į ir iš Palangos oro uosto, konferencinio turizmo projektai, sustojusi kruizinė laivyba. Tačiau ji sako, kad atitinkamai buvo sumažintas ir finansavimas iš Savivaldybės. Įstaigos 2020 m. ataskaitoje tai nelabai atsispindi, nes veiklos perkeltos į ateinantį periodą.

Ar sujungus Klaipėdos savivaldybės įstaigas padaugės skaidrumo, o miesto rinkodara bus efektyvesnė, rezultatą geriausiu atveju pamatysime po metų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas:

"Kas dėl pagalvės mokesčio, kalba yra ne apie tai, ar reikia, ar nereikia. Mokestis yra ir kurortiniuose miestuose, ir nekurortiniuose. Jis nėra tik Klaipėdos politikų padangėje, jis turi prasmę. Gali duoti efektą. Reikia tik tuo patikėti. Svarbiausia, kad būtų užtikrintumas, jog lėšos būtų panaudotos ten, kur reikia. Jei pavyks susitarti, tai tikrai tas mokestis nėra kažkoks baubas ar labai keičiantis viešbučių kainas.

Mokestis turėtų būti naudojamas tam, kas gerina miesto patrauklumą, turizmo infrastruktūrą. Yra šioks toks išsiskyrimas, kaip tie galimi pinigai galėtų būti panaudoti. Viešbučiai mato vieną panaudojimą, aptarnavimo infrastruktūra, kaip restoranai, - kita. Šiuo atveju pagalvės mokestis yra viešbučių.

Todėl, paprastai tariant, tas galimai ateityje surinktas mokestis turėtų didinti viešbučiais besinaudojančių turistų skaičių.

Vieni mato skrydžius, kito mato rinkodarą ar reklamą. Dėl to reikėtų susitarti. Ar kurti tai, ko nėra, ar tobulinti esamą infrastruktūrą.

Diskutuoti reikėtų atvirai, o ne uždarai tarp politikų, kad būtų išnaudotos visos galimybės ir po to daug kam netektų apgailestauti ir skėsčioti rankomis.

Kuo anksčiau mokestis bus pradėtas rinkti, tuo anksčiau jis bus nukreiptas tam, kam jis renkamas.

Tačiau pirmiausia tam mokesčiui turi pritarti tie, iš kurių tas mokestis bus surenkamas. Jie turėtų laiminti to mokesčio panaudojimą tose srityse, kur mato didžiausią efektą.

Jei kažkam šiandien atrodo, kad mokesčio nereikia, kad miestas savaime taps patrauklesnis turistams, tai irgi yra atsakymas.

Dėl mokesčio administravimo. Tai būtų pagalvės mokesčio diskreditavimas, jei jis nueitų Savivaldybės įstaigos administravimo reikmėms. Tai būtų blogiausias variantas ir to būti negali.

Dėl Savivaldybės įstaigų jungimo, tai niekas jau nebekalba apie trijų įstaigų jungimą, tas variantas jau nuėjo į istoriją.