LGL vadovas: vertinu pozityviai, kad prezidentas supranta partnerystės instituto svarbą (2)

Pirmadienį Vilniuje, Švedijos ambasados kiemelyje, buvo paminėta Tarptautinė diena prie homofobiją, transfobiją ir bifobiją. Renginyje dalyvavęs Nacionalinės LGBT teisių organizacijos Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko atkreipė dėmesį, kad naujosios Vyriausybės programoje praktiškai nėra skiriama jokio dėmesio LGBT bendruomenės problemoms spręsti.

Visgi V. Simonko akcentavo pozityviai vertinantis Tarptautinės šeimos dienos proga nuskambėjusį prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą, nes jame, pasak jo, buvo paminėta ir partnerystės instituto svarba.

Prezidentas supranta partnerystės instituto svarbą

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas V. Simonko teigia šeštadienį Vilniuje įvykusį „Šeimos gynimo maršą“ vertinantis pozityviai. Jis viliasi, kad dalis žmonių, dalyvavusių renginyje, kuriame buvo reiškiama parama tradicinėms šeimoms, dalyvaus ir 2022 m. Lietuvoje vyksiančiose „Baltic Pride“ eitynėse.

„Maršą aš vertinu pozityviai. (...) Bet ko aš labai norėčiau, kad kitąmet, kai mes darysime eitynes Vilniuje, birželio 4 d., dalis tų šeimų prisijungtų ir prie mūsų, nes meilė tai yra universalus dalykas. Nebūna heteroseksualios meilės ir homoseksualios meilės. Meilė yra viena. Ir jeigu žmogus myli kitą, jis jaučia tą patį, kaip ir visi“, – žurnalistams teigė V. Simonko.

„Dabar aš labai bijau, kad mes galime išvystyti dvi Lietuvas. Nes viena – už vienas vertybes, kita Lietuva – už kitas vertybes. Tikrai mes to labai nenorėtume. Aš manau, kad mes turime daryti taip, kad mes būtume visi lygūs mūsų brangioje Lietuvoje“, – teigė LGL vadovas.

Jis taip pat sakė nemanąs, kad Vingio parke vykęs renginys buvo homofobiškas.

Paklaustas, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą Tarptautinės šeimos dienos proga, kuris buvo ištransliuotas maršo metu, jis džiaugėsi, kad prezidentas supranta poreikį priimti partnerystės institutą.

„Aš supratau pozityviai, kad prezidentas supranta, jog partnerystės institutas turi būti priimtas mūsų šalyje, ir tai jau yra gerai, o klausimas, koks jis bus, aš manau, kad Seimas turėtų padaryti savo namų darbus ir priimti tokį įstatymą, kurio reikia Lietuvai“, – sakė jis.

Vyriausybės programoje trūksta dėmesio LGBT bendruomenei

V. Simonko taip pat sukritikavo Vyriausybės programą, kurioje, pasak jo, neatsirado vietos konkretiems veiksmams, kurie galėtų pagerinti LGBT bendruomenės situaciją Lietuvoje.

„Aš galiu atsakingai pasakyti, jeigu jūs atsiversite Vyriausybės programą, jūs nesurasite ten nė vienos priemonės, skirtos mūsų bendruomenei. Tai aš tada keliu klausimą, jeigu nėra Vyriausybės programoje nė vienos priemonės, tai kaip mes galime tikėtis pokyčių šioje šalyje bent ketveriems metams“, – sakė LGL vadovas.

„Tikiuosi, kad atsiras politinė valia priimti, pavyzdžiui, specialų LGBT planą, kurį rekomenduoja Helena Dali. Jeigu toks planas bus priimtas, tai būtų proaktyvus dokumentas, su kuriuo mes galėtume suprasti, kas bus po pusmečio, kas bus po metų. Tol, kol mes šio plano nematysime, tikėtis, kad pokyčiai ateis savaime, būtų neatsargu“, – pridūrė jis.

Pristatytas Europos valstybių LGBTI žmogaus teisių žemėlapis

V. Simonko renginio metu pristatė LGBT teisių situaciją Lietuvoje, tarptautinės LGBTI žmogaus teisių organizacijos „ILGA-Europe“ sudaryto Europos valstybių LGBTI žmogaus teisių žemėlapio rezultatus. Žemėlapyje, kuriame atsispindi 2020 metų rezultatai, Lietuva užima 34 vietą iš 49 šalių.

„Lietuva atrodo stabiliai, bet be jokios pažangos, ir vienas dalykas, kuris man kelia nerimą, tai, kad mes esame apsupti šalių, kurios tikrai nelabai gerai pasižymi LGBT teisėmis. Tai yra Latvija, Lenkija, Rusija, Baltarusija. Ir aš labai nenorėčiau, kad ta susitraukusi erdvė įtrauktų ir Lietuvą ir paskatintų ją nieko nedaryti arba žengti žingsnį atgal. Ir aš tikiuosi, kad ta diskusija, kuri vyksta dabar dėl LGBT teisių, ji paskatins visuomenę, dalį mūsų bendruomenės tikėtis, kad pokyčiai turi vykti dabar, o ne kažkada vėliau“, – į žemėlapio rezultatus atkreipė dėmesį V. Simonko.

LGBTI žmogaus teisių žemėlapio rezultatai rodo, kad LGBT teises Europoje geriausiai užtikrina Malta, Belgija bei Liuksemburgas, o blogiausiai – Azerbaidžanas, Turkija ir Armėnija.

Paramą LGBT pareiškė Švedijos ambasadorė

Tarptautinės dienos prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją proga solidarumą su LGBT bendruomene pareiškė ir 15 šalių ambasadoriai Lietuvoje. Jie pasirašė kreipimąsi, kad Seimas priimtų Partnerystės įstatymą. Palaikymą LGBT bendruomenei išsakė ir Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton. Ji teigė, kad šis bendras ambasadorių kreipimasis skirtas visai šalies populiacijai.

„Tai skirta visai populiacijai. Aš kilusi iš šalies, kuri priėmė Partnerystės įstatymą jau 1995 metais. Mes taip pat leidžiame tos pačios lyties santuokas, ir manau, kad mes patyrėme, kad tai tikrai teigiamai veikia mūsų demokratiją, nes, jei mes pripažįstame visų gyventojų teises, tai mes galime turėti turtingesnę visuomenę. Mes drąsiname Lietuvą ir tikime, kad Lietuva bus pasiruošusi stiprinti LBGTQ bendruomenės teises“, – sakė ji.

Švedijos ambasadorė taip pat teigė remianti šiuo metu valdančiųjų inicijuojamą Partnerystės įstatymą.

E. Dobrovolska: Lietuvoje tilpsime visi

Renginyje dalyvavo ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ji teigė, kad jos vadovaujama ministerija, siekdama teigiamų pokyčių dėl LGBT bendruomenės teisių Lietuvoje, imsis iniciatyvos. Taip pat ji pareiškė viltį, kad valdančiųjų inicijuojamas Partnerystės įstatymas bus pateiktas dar šioje Seimo pavasario sesijoje.

„Jeigu mes žiūrėtume į Vyriausybės programą ir priemonių planą, tai mes matome, kad vienas iš dalykų, ką būtent Teisingumo ministerija yra suformavusi, yra Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų jurisprudencijos įgyvendinimai. Puikiai suprantame, ypač šią dieną, kad mes turime pilkųjų laukų, ką mini ir prezidentas, ir Vyriausybė, kuriuos reikia sutvarkyti. Tai yra Partnerystės įstatymas, mes turime translyčių įstatymą nepriimtą vis dar, mes turime teisminius procesus“, – sakė E. Dobrovolska.

„Mes tikimės, kad pavasario sesijoje bus pateiktas (Partnerystės įstatymas – ELTA). Bet kiek laiko užtruks diskusijos, kad tikrai tiek visuomenė, tiek visos suinteresuotos grupės susipažintų, išdiskutuotų ir galėtume jį priimti, tai sudėtinga būtų pasakyti“, – pridūrė ji.

Ministrė akcentavo, kad „Lietuvoje tilpsime visi“. Ji taip pat pabrėžė, kad būtina netoleruoti neapykantos nusikaltimų prieš LGBT bendruomenę.

„Lietuvoje tikrai egzistuoja, kad ir reti neapykantos nusikaltimai, kur yra fiziniai veiksmai prieš šiuos asmenis, tai pasakyti, kad Lietuvoje nėra vietos diskriminacijai, yra labai svarbu“, – sakė ji.

Renginio metu taip pat buvo pranešta, kad 2022 m. birželio 4 d. Lietuvoje bus rengiamos „Baltic Pride“ eitynės.

Renginio metu buvo įteikti ir du „Baltic Pride“ apdovanojimai už nuopelnus LGBT teisių ir matomumo didinimo srityje. Apdovanojimai įteikti LGL emocinės paramos platformos LGBT vaikams ir paaugliams savanorėms bei LGL vaizdo klipo apie tos pačios lyties porų patiriamus iššūkius herojei Aurelijai Ignotei Paunksnei.

Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Lenkija, Latvija, Baltarusija, Rusija-tai nesusitraukus erdve, pone Simonko, tai begaline erdve, kuri ir islaikys senasias musu tevu, seneliu puoseletas tradicijas ir poziuri i seima! Siu saliu deka pasaulis dar gyvuos ir bus kaip atramos taskas, kaip kelrode zvaigzde visiems, norintiems grizti prie saknu ir issaugoti savo saliu tradiciju likucius perpuvusiame vakarietiskame pasaulyje. Kol gyvas tikras lietuvis, jis perkas gerkle kiekvienam, pasikesinusiam i jo seima, i jo vaikus. Jusu tikslas- ne gyventi santarveje, jusu tikslas uzvaldyti pasauli ir inesti chaosa. Musu pareiga- tai sustabdyti. Amen.
Lietuvis, 2021-05-17 22:27
Metai,kiti ir tapsime belyčiais,beveidžiais padarais.Kažin kas daugiau žalos padarė ar padarys,buvusi okupacija ar dabartinė laisvė.
NU JO, 2021-05-17 18:17
Sidebar placeholder