Žalimas apie Ruginienės pasisakymus dėl Taivano ir Kinijos: jei taip toliau, Lietuvai bus gėda

„Apie premjerę galima pasakyti taip – geriau būtų, kad ji nutrauktų savo vaizdingus posakius, nes tikrai bus gėda ir ypač bus gėda kitais metais Lietuvai pirmininkaujant ES“, – Eltai Strasbūre sakė D. Žalimas.

Praėjusią savaitę I. Ruginienė pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu, teigė, jog Lietuva vykdydama užsienio politiką turėtų „grįžti prie šaknų“, kad šie sprendimai atlieptų šalies interesus.

Anksčiau premjerė taip pat sakė, kad Lietuva įkurdama Taivaniečių atstovybę Vilniuje „šoko prieš traukinį“.

„Pasisakymai apie tą šokimą prieš traukinį ir kad Lietuvai reikia grįžti prie šaknų. Man tiesiog kyla toks retorinis klausimas: prie kokių šaknų turime grįžti? Gal premjerė kokias komunistines šaknis savo turi omenyje? Ji pati kažkada sakė, kad yra sovietinis vaikas“, – teigė D. Žalimas.

Anot europarlamentaro, Vyriausybės programoje užsibrėžtas siekis atkurti santykius su Kinija iki tokio lygio, koks palaikomas kitose ES šalyse, yra iš pagrindų klaidingas. Jo teigimu, Lietuvos ir Kinijos prekybos apimtys šiuo metu yra didesnės nei prieš atidarant Taivaniečių atstovybę, o Europa į didžiausią Azijos valstybę dabar žiūri kaip į grėsmę.

„Šiaip šitie pasakymai neturi jokio pagrindo, nes Lietuva nieko Kinijoje nepralaimėjo. Atkreipčiau dėmesį, kad Lietuvos ir Kinijos ekonominiai santykiai yra sugrįžę ir prekybos apimtys net viršija tai, kas buvo prieš atidarant Taivaniečių atstovybę“, – tikino D. Žalimas.

„Nėra vieningos ES pozicijos dėl to, ar šalys gali leisti sau Taivano atstovybę, ar ne. Tai tikrai yra valstybių nuožiūra. Bet šiaip Bendrija yra labai atsargi Kinijos atžvelgiu ir, pabrėžiu, žvelgia į ją kaip į grėsmę. Šitame kontekste sakyčiau, kad pasisakymai Lietuvoje apie santykių atnaujinimą kaip tik disonuoja. Jeigu jau kalbėti apie diplomatinius santykius – juos visada galima atnaujinti, bet be kokių nors Kinijos sąlygų“, – teigė „Renew Europe“ frakcijos Europos Parlamente narys.

Pasak buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko, Lietuva, priėmusi Kinijos iškeltas sąlygas, rizikuotų atsidurti nepalankioje situacijoje ir tapti priklausoma nuo Pekino.

„Ne Lietuva tuos santykius (su Kinija – ELTA) pablogino, todėl Lietuva neturėtų iš esmės kažko tvarkyti šia linkme, nes kitaip mes rizikuojame patekti į priklausomybę nuo Kinijos, kas ypač būtų pavojinga. Manau, netgi Kinijos diplomatinės atstovybės atidarymas Lietuvoje pilna apimtimi galėtų būti grėsmė šalies saugumui“, – sakė D. Žalimas.

Po premjerės pareiškimo Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.

Taivaniečių atstovybė tuo metu nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.

Mano, kad Lietuva turi prisidėti prie Taivano demokratijos įsitvirtinimo pasaulyje

D. Žalimo manymu, diskusija apie Taivaniečių atstovybės pervadinimą Taipėjaus atstovybe nėra reikalinga, nes bet koks pavadinimas sukeltų tokią pačią Kinijos reakciją. Be to, anot europarlamentaro, požiūrio pakeitimas į Taivaną prieštarautų Lietuvos nepriklausomybės dvasiai, mat ši Kinijos nepripažinta valstybė yra viena stipriausių demokratijų pasaulyje.

„Taivaniečių atstovybės atidarymas, kokiu bebūtų pavadinimu, jis matyt būtų iššaukęs tą pačią Kinijos reakciją. Nebūkime naivūs, kad čia pavadinime yra esmė. (…) Aš irgi gimiau sovietų okupuotoje Lietuvoje, bet savęs sovietiniu vaiku nelaikau. Tikrosiomis Lietuvos šaknimis aš laikau ne kokį nors komunizmą ar socializmą žmogišku veidu, o mūsų Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios idealus. Tad visiškai natūralu, kad Lietuva turi, kaip ir kitos ES valstybės, beje, parodyti tam tikrą solidarumą ir kiek įmanoma atverti pasaulį Taivano demokratijai“, – aiškino D. Žalimas.

„Vis dėlto yra didelis skirtumas, kur yra komunistinis, autoritarinis ir totalitarinis režimas ir kur yra viena stipriausių demokratijų tame regione apskritai. Dėl to, mano manymu, šitie (premjerės – ELTA) pasakymai yra prieštaraujantys mūsų nepriklausomybės dvasiai, kaip tokiai“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.